Puoselėtas projektas „Lino mūka“ sulaukė dėmesio iš Japonijos (1)

Kai pasaulyje klesti masinė gamyba ir vartotojiškumas, vis didesnė dalis žmonių susimąsto apie ekologiją ir vartojimo poveikį natūraliai gamtai. Senieji amatai yra ne tik neatsiejama lietuviškos kultūros dalis dėl savo istorijos, pagarbos žemei, bet ir skatina permąstyti savo vertybes, vartojimo įpročius. Šių dienų kontekste tai įgauna didesnę prasmę, kai žmonės atsigręžia į gamtos išteklių išsaugojimą, ieško tvarių mados sprendimų, siekia mažinti vartojimą ir po savęs paliekamų atliekų gausą.

Vienas iš natūraliausių, patvariausių ir ekologiškiausių audinių yra linas. Nors linas Lietuvoje pakankamai populiarus audinys, iš jo siuvami drabužiai ir patalynė pasižymi patvarumu, tačiau auginančių linus ūkininkų vargu ar daug rastume.

Apie linų auginimą ir perdirbimą daugiausiai galėtų papasakoti mūsų kraštietis Romualdas Kaminskas, vedantis edukacinius užsiėmimus apie lino kelią ir rudenį organizuojantis edukacinę – kultūrinę šventę „Lino mūka“. Lietuvoje jis bene vienintelis, tradiciniu būdu auginantis ir perdirbantis linus.

Rokiškio Sirenos achyvo nuotr./Akimirka iš „Lino mūkos“ 

Pagarba natūraliai aplinkai ir noras jų auginamą medvilnę sujungti su lietuvišku linu, Japonijos Gifu prefektūros vykdomo projekto „tomoni Connect Wamen“ vykdytojus atvedė į ekologiškus linus auginančio mūsų kraštiečio Romualdo Kaminsko kiemą. Maždaug prieš du mėnesius jis sulaukė pasiūlymo bendradarbiauti, tiekiant natūralų lino siūlą. Kaip sako Romualdas Kaminskas, tai tik pati pradžia šio gražaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kai siejamas bendras noras pagaminti ekologiškus produktus iš natūraliai užaugintų patvarių medžiagų.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.