Seimas ragina skirti dėmesio medinių maldos namų apsaugai. Ar bus išgirstas saliečių balsas? (3)

Sekminės daugeliui visų pirma asocijuojasi su kiaušinienės gamtoje švente. Iš tiesų ši diena tikintiesiems ypatinga – tai Bažnyčios gimtadienis. Ir jį „Rokiškio Sirena“ sutiko su Salų parapijos tikinčiaisiais. Kurių bažnyčia pasipuošusi pastoliais. Įsibėgėjo ilgai lauktas bažnyčios išorės rekonstrukcijos projektas. Tačiau kaip neretai pasitaiko, kairė ranka nežino, ką daro dešinė: už maždaug 0,5 mln. Eur bažnyčios išorę pagražinti skirtame projekte neįskaičiuoti keli niuansai: atnaujinti elektros instaliaciją bei įdiegti priešgaisrinės apsaugos sistemą. O be jų visi projekto pinigai, tikrąja to žodžio prasme, rizikuoja virsti dūmais pavėjui. Klebono Andriaus Šukio paraginti, Salų krašto tikintieji surinko per 200 parašų, skirtų Kultūros paveldo departamentui.

Saliečiai gyvena
remonto nuotaikomis
Ankstus sekmadienio rytas. Tačiau Salose gyva. Žmonės traukia į miestelio centrą. Bažnyčios šventorius užgriozdintas: lentų krūvomis, panaudotais skardos lakštais. Bažnyčios fasadas apipintas pastoliais. Ir net vargonų muzikos šventadienį nebus: vargonai rūpestingai uždengti. Tačiau sališkiai nė kiek nepergyvena dėl laikinų nepatogumų. Atvirkščiai, jie džiūgauja: pagaliau išsipildė sena jų svajonė. Bažnyčia remontuojama!
Kamajų, Salų ir Duokiškio parapijų klebonas Andrius Šukys neslepia: pagaliau baigėsi amžini klausimai, tai kada gi bus remontas. Mat saliečiai juo patikėjo tik tada, kai prie bažnyčios fasado pernai buvo pradėti montuoti pastoliai. O norint pradėti konkrečius remonto darbus reikia atlikti tyrimus, skaičiavimus, projektavimus. Tai supranta patys išmintingiausi.
Tikintieji neslepia vilčių, kad bažnyčios remontas pagyvins miestelį, padarys jį patrauklesniu. „Rokiškio Sirenos“ kalbintos parapijietės situaciją vertina realistiškai: Salose ir gyventojų apskritai, ir tikinčiųjų konkrečiai mažėja. Bet galbūt maldos namus pamėgs vis didesniais būriais miestelyje besilankantys vasarotojai, turistai, keliautojai? „Manau, kad bažnyčia turi tikrai geras perspektyvas, nes yra Salų dvaro ansamblio dalis, o Salos šiuo metu atsinaujina įvairiose erdvėse“, – įsitikinusi inteligentiška vietinė moteriškė.

Dėkoti valstybei ir jos piliečiams
Sekminės Salų bažnyčioje – tai ir parapijos susirinkimas. Po šv. Mišių parapijos administratorius A. Šukys pateikė parapijiečiams ataskaitą apie pavasarinį tikinčiųjų šeimų lankymą ir aukų rinkimą. Pastebėtina, kad vykdant svarbius darbus ir nuolat mažėjant parapijiečių parapijose, privalu rinkliavas daryti daugiau nei vieną kartą apie Kalėdas. Kaip minėtose trijose parapijose įprasta, tikinčiuosius aplankė savanoriai, surinkdami aukas, atlikdami kitus svarbius darbius, paskleisdami informaciją. Tai neturėtų stebinti: kunigas A. Šukys įsitikinęs, kad parapija – ne kunigo feodas, o bendras visų tikinčiųjų reikalas ir rūpestis. Tokio modelio turėtų imtis ir kitos perspektyvios ir sveikai mąstančios parapijos.
Apie tai, kaip sekėsi rinkti aukas svarbiems parapijų reikalams, liudija ataskaitos, pakabintos Salų, Kamajų ir Duokiškio bažnyčių skelbimų lentose.
Dvasininkas atviras: pavasarinio aukų rinkimo metu Salų parapijos iždą papildė apie 2 tūkst. Eur, ir dabar jame yra per 10 tūkst. Eur. Žinant, kokį projektą pradėjo įgyvendinti Salų parapija, tai yra nemenki pinigai, tačiau ir ne aukso skrynia. „Pinigai suteikia galimybes. Tik kvaili žmonės kaupia juodai dienai. Protingi žmonės pinigus taupo, kad reikalui esant, galėtų juos tinkamai panaudoti kilniam tikslui. Kuo daugiau sutaupome, tuo saugesni esame, nes pinigai yra galimybės ir niekada tikslas. Bažnyčia privalo kalbėti apie tai, kad nemokamų pietų nėra ir kad bendrasis gėris yra visų sveikai mąstančių bendras reikalas“, – tikintiesiems aiškino dvasininkas.
O pinigų jau reikia ir dar gali prireikti jau šių metų pabaigoje. Gali taip nutikti, kad Salų parapijai teks bažnyčios renovacijos projekto prisidėti ne tik įprastine dalimi. Mat priklausomai nuo kitų šalyje įgyvendinamų projektų eigos, gali atsirasti laisvų lėšų, kurios anksčiau numatyto grafiko gali atitekti Salų bažnyčios remontui ir rangovai gali įvykdyti daugiau darbų, nei dabar numatyta. Taip nutiko 2018 metų pabaigoje. Taigi, ir parapijai prisidėti reikės didesne suma. O jos per kelias minutes nesurinksi, ypač žiemos metu, kai keliai slidūs ar kiemai užpustyti.

Dėkojame visiems aukojusiems, kviečiami būti dosniais ir prisidėti prie Salų šv. Kryžiaus bažnyčios remonto. Galima aukoti lėšas tiesiog į Salų šv. Kryžiaus parapijos sąskaitą Swedbank LT 837300010086706765 kodas 191266823.
Viso Salų šv. Kryžiaus bažnyčios remonto projekto vertė – apie pusė milijono eurų.
„Sališkiai turi džiaugtis, kad valstybė atkreipė dėmesį į Salas. Lietuvoje daugybė miestelių, daugybė bažnyčių, kurioms reikia remonto. Yra ir kitų svarbių saugotinų vertų dėmesio pastatų. Valstybė neturi savo pinigų, ji turi tiek, kiek surenka iš sąžiningų mokesčių mokėtojų. Per keletą metų į mūsų bažnyčią bus investuota pusė milijono eurų. Valstybė daro viską, kad  mūsų visų bažnyčia atsinaujintų. Tai labai didžiulė dovana, už kurią turime būti dėkingi savo valstybės piliečiams. Todėl prisidėti ir patiems yra šventas reikalas“, – kalbėjo klebonas. Restauracijos projektą vykdo VĮ „Lietuvos paminklai“, darbus atlieka „Rokiškio apdaila“. Norintys konkrečiau susipažinti su darbu procesu, kviečiami tiesiogiai bendrauti su darbus atliekančios įmonės vadovu.

Elektra  – nejuokingas dalykas
Kad ir kaip būtų dėkingi už vykdomą projektą Salų žmonės, visgi viena problema jiems neduoda ramybės. Projekto metu nebus tvarkoma bažnyčios elektros instaliacija, nebus įdiegta priešgaisrinė apsauga. Tai rimta spraga.
Mat elektros instaliacija bažnyčioje išvedžiota sovietmečiu. Kaip žinoma, tais laikais buvo draudžiama bažnyčias remontuoti. Tad ir elektros instaliacija galėjo būti išvedžiota, kaip sakoma, „iš po skverno“, pagal vedžiotojų supratimo laipsnį. Sovietų valdžia dėl elektros instaliacijos galvos nesuko: jei dėl jos gedimo supleškėtų bažnyčia, tai ateistinį rytojų kūrusiai valstybei būtų buvę viena įkyria problema mažiau.
Tačiau dabar bažnyčios, kuri yra medinės architektūros paveldas, Salų dvaro architektūrinio ansamblio dalis, likimas yra opi problema. Juolab, kad ir valstybė į jos atnaujinimą investavo nemenkas lėšas. O ir proga pakeisti elektros instaliaciją ideali – kartu su dabar vykstančio remonto darbais.
Išmintingų asmenų paraginti, po raštu, kuriame prašoma įrengti priešgaisrinės apsaugos sistemą ir pakeisti elektros instaliaciją, sališkiai per porą savaičių surinko per 200 parašų (šiek tiek daugiau bendrai nuolat gyvena Salų parapijoje), kuriuos nusiuntė į Kultūros paveldo departamentą. Kol kas atsakymo dar negauta.

Teikia vilčių
Vilčių, kad sališkių balsas bus išgirstas, teikia ir tai, kad po Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedros gaisro Seimas ragina Vyriausybę pasirūpinti Lietuvos medinio sakralinio kultūros paveldo apsauga. Už tokią grupės parlamentarų inicijuotą rezoliuciją praėjusį ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, du susilaikė. Rezoliucija Vyriausybei siūloma imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti Lietuvos medinį sakralinį paveldą nuo sunaikinimo grėsmės. Seimas ragina kitų metų biudžete numatyti lėšų įrengti gaisro signalizaciją, pažeidžiamoms konstrukcijoms impregnuoti ir t. t.
Pažymima, kad per pastaruosius dešimtį metų Lietuvoje užsiliepsnojo 12 sakralinių pastatų, penki iš jų – Labanoro, Balbieriškio, Kulautuvos, Ceikinių bažnyčios ir Tytuvėnų vienuolynas – buvo visiškai arba didžiąja dalimi ugnies sunaikinti.
„Medinis sakralinis paveldas – medinės bažnyčios ir koplyčios, sinagogos, cerkvės ir mečetės – yra išskirtinis ir savitas Lietuvos kultūros paveldo įnašas į Europos architektūros ir sakralinio meno paveldo lobyną“, – teigiama rezoliucijoje.
Už šią rezoliuciją balsavęs Sėlos vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys Raimundas Martinėlis mano, kad ji – labai reikalinga ir aktuali mūsų rajono tikintiesiems. „Medinio sakralinio paveldo daug ir mūsų rajone, ir visoje šalyje. Ne kartą dvasininkai pokalbiuose kėlė jo apsaugos klausimą. Žinoma, daugiausia yra katalikų bažnyčių, bet mūsų rajone ši problema aktuali ir sentikiams, ir stačiatikiams. Seniausi Lietuvoje sentikių maldos namai Bobriškyje – mediniai, mediniai maldos namai Maineivose. Ir stačiatikių cerkvė Rokiškyje – medinė. Taigi, svarbu spręsti medinio sakralinio paveldo apsaugos problemas“, – sakė jis.