Automobilio termometras daugiau dėl ramybės, negu vardan tikslumo (0)

Vairavimo sąlygas tiksliau įsivertinti bei pagal jas pasirinkti saugų vairavimo būdą norintys vairuotojai ne visuomet linkę pasitikėti atskiriems miestams ar vietovėms sinoptikų skelbiama apytiksle temperatūra. Vis dėlto, aklai kliautis tuo, ką vietoje rodo automobilio termometras nereikėtų.

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad temperatūra yra vienas svarbiausių vairavimo sąlygas lemiančių faktorių, todėl nenuostabu, kad vairuotojai jai skiria daug dėmesio.

„Temperatūra iš tiesų yra kritiškai svarbus orientyras. Tuo labiau, kad po dabartinio pereinamojo laikotarpio ir jį lydinčio tikrai šilto oro mūsų laukia neišvengiamas tikro rudens režimas su šalnomis, šalčiu, krituliais. 0 laipsnių Celsijaus riba yra kritinė, ji reiškia realią ledo, šerkšno tikimybę. Automobilio fiksuojamoje ir rodomoje temperatūroje ypač šiltuoju metų laiku atsiranda paklaidų. Tuo metu papildomų laipsnių prisideda dėl įkaitusios kelio dangos, bet atvėsus orams automobilio termometras taip pat gali klaidinti, todėl juo aklai pasikliauti nereikėtų“, – sako jis.

Automobilio termometro problemos

Pirmiausiai, automobiliuose įrengiami ne termometrai, o termistoriai. Termometrai dažniausiai yra užpildyti skysčiu, kuris plečiasi temperatūrai kylant ir traukiasi krintant, o termistoriai jos pokyčius fiksuoja remdamiesi elektros srovės pokyčiu.

Viena pagrindinių automobilio rodomos temperatūros netikslumo priežasčių laikoma matavimo įrenginio vieta šalia priekinio buferio grotelių. Tokiu būdu jutiklis yra sąlyginai arti žemės, todėl jo fiksuojamai temperatūrai įtakos gali turėti net kelio ar parkavimo dangos tipas.

„Asfaltas sugeria daugiau saulės spindulių ir įšyla labiau negu, pavyzdžiui, žolė. Štai kodėl giedresnę dieną ant asfaltuotos dangos stovėjusio automobilio prietaisų skyrelyje vairuotojas gali išvysti aukštesnę temperatūrą, palyginti su šalia ant vejos paliktu automobiliu. Automobilio termometro tikslumą gali padidinti debesuotas oras ir net didesnis važiavimo greitis, tačiau taip rizikuoti negalima dėl savo ir kitų eismo dalyvių saugumo“, – perspėja A. Žiukelis.

Aukštesnės temperatūros reikšmės galima tikėtis ir automobiliui ilgiau pastovėjus priekiu į saulę. Tokios situacijos gali smarkiai klaidinti, nes saulėtas dangus ir prietaisų skydelis tarsi leidžia tikėtis puikių vairavimo sąlygų, bet kelias gali būti slidus, padengtas šerkšnu ar ledu.

„Patarčiau temperatūros rodikliu vadovautis kaip orientyru, sufleruojančiu, kaip kinta oras. Tačiau vairuotojo regėjimas ir kiti pojūčiai sukant, stabdant bei kitaip manevruojant turi būti lemiami ir jų nereikėtų ignoruoti ar praleisti pro akis“, – sako ekspertas.

Miestuose šilčiau, ant tiltų – šalčiau

Rudenį oro temperatūrai ėmus kristi jis pataria vadovautis universaliomis taisyklėmis, kurios padėtų greičiau ir objektyviau įvertinti kelio dangos būklę. Juo labiau, kad oro temperatūra matuojama gerokai aukščiau žemės paviršiaus ir ne visada leidžia tiksliai nuspėti, kas dedasi ant paties kelio. Kita netikslios automobilio termometro rodomos temperatūros priežastis – transporto priemonės greitis ir aplinka. Per kelias sekundes automobiliu nuvažiuojami keli šimtai metrų, tuo metu keičiasi ir aplinka: tiesų kelią keičia kalnai, nuokalnės bei daubos. Automobilyje esantys prietaisai nefiksuoja tokių staigių pokyčių.

„Dėl tankaus užstatymo ir didelio asfaltu bei kita danga padengto ploto miestai yra savotiškos šiltosios salos, kuriose paprastai laikosi šiltesnė temperatūra. Tuo pačiu metu važiuojant atvirose vietose kelio dangos temperatūra gali būti žemesnė, o eismo sąlygos – sudėtingesnės. Vis dėlto, miestuose reikia neužmiršti atsargumo vairuojant atokiau pagrindinių gatvių, kiemuose bei įvažiavimuose į juos, nes susiklosčius nepalankioms vairavimo sąlygoms jie kelininkų dėmesio paprastai sulaukia vėliau“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.

Intensyviai krentantys lapai bei krituliai rudenį sukuria ne mažiau pavojingas situacijas nei ledas, kadangi irgi yra ne mažiau slidūs. Dar viena grėsmė yra nematomas „juodasis“ ledas, kuris asfaltą padengia nematomu, tačiau pavojingu sluoksniu.

„Reikia turėti omenyje ir tai, kurios vietos kelyje paprastai būna šalčiausios. Tai tiltai, viadukai, estakados. Tačiau į rizikos zoną patenka ir kelio zonos, esančios pastatų ar medžių šešėliuose, nes, pavyzdžiui, juodasis ledas čia gali susiformuoti greičiau ir išsilaikyti ilgiau. Vairuojant geras kelias staiga gali tapti labai blogu keliu, todėl yra kritiškai svarbu pasikliauti visais savo pojūčiais, pasirinkti saugų greitį bei nuolat stebėti aplinką“, – pataria ekspertas.