„Rokituras“ – fiesta už... 500 Eur (foto +video) (8)
„Rokituras“ drebino Rokiškį. Pasak rajono mero Ramūno Godeliausko, vos už... 500 Eur suorganizuotas renginys sulaukė milžiniško dėmesio. Vos per dvi dienas turistai turėjo aplankyti 20 įdomiausių Rokiškio krašto vietovių – nuo bekelės mauryno centre esančio gamtos paminklo, iki išpuoselėtų dvarų. Lipdukų medžioklės vaisiai buvo suskaičiuoti ir faktiškai kas antras „Rokituro“ ekipažas gavo vienokį ar kitokį vertingą prizą.
Aptarti pirmojo „Rokituro“ rezultatų, pabendrauti vieni su kitais, ir, žinoma, sužinoti, kam gi atiteks gausūs prizai, ketvirtadienį į Juozo Keliuočio viešąją biblioteką rinkosi turistai. Dauguma jų – gerai žinomi rajono veidai: mokytojai, visuomenininkai, kultūros darbuotojai, verslininkai. Visi jie savo įtemptame grafike rado vietos užburiančiam nuotykiui.
Nuotykis, kaip pasakojo rajono meras Ramūnas Godeliauskas, buvo sugalvotas spontaniškai. Idėjos autorė – savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Justina Daščioraitė. Kadangi šis renginys nebuvo įtrauktas į jokius išankstinius renginių planus, tai ir finansavimo jam nebuvo numatyta. Milžiniškas dviejų dienų renginys tilpo į juokingą, vos 500 Eur biudžetą.
Turizmo informacijos ir tradicinių amatų koordinavimo centro specialistė Ingrida Kujelė pasakojo, kad iš pradžių būta tam tikro nerimo: vos paskelbus dalyvių registraciją, rokiškėnai ir miesto svečiai vangiai reagavo. Aktyvumo pikas buvo paskutiniąją savaitę. O kai kurie „atsibudo“ dalyvauti ir užsirašė jau prasidėjus „Rokiturui“. Viso buvo registruota 97 ekipažai. Vienaip ar kitaip apie savo rezultatus pranešė 51. Tačiau tokia statistika tik labai apytikrė: kai kurie turistai objektus lankė be išankstinės registraicijos, ir kaip ir „Rokiškio Sirenos“ komanda, lipdukų nerinko. Vidutinė automobiliu įveikta distancija viršijo 500 km, o vienintelis dviratininkas įveikė perpus trumpesnį atstumą.
Kaip įspūdžiais dalinosi organizatoriai, „Rokituro“ idėja pasiteisino. Jau išsigrynino ir kai kurie dalyvių pageidavimai, ką jie norėtų matyti ateinančiuose renginiuose. Viena aišku – greta išpuoselėtų objektų, lygių asfalto kelių ir gėlynų, turėtų būti ir tokių, kaip vienas lankytinas akmuo: visiškos bekelės viduryje.
Organizatoriai jau išsigrynino idėją, kad ateityje vertėtų kiek sulėtinti „Rokituro“ tempą, kad lenktynių azartas neužgožtų bendravimo, patirčių, žingeidumo.
Viena iš keliautojų, Aurika Aurylė apžvelgė kai kuriuos varžytuvių niuansus. Nors dalyviai tarpusavyje ir nelenktyniavo, kuris greičiausiai aplankys visas dvidešimt žemėlapyje pažymėtų lankytinų vietų, visgi tempas buvo milžiniškas. O patirtis atėjo tiesiog ilguose žvyrkelių kilometruose. Pirmiausia, „Rokituro“ kelionė prasideda... namie. Palinkus prie žemėlapio sustrateguoti maršrutą taip, kad jame būtų kuo mažiau bereikalingų kilometrų. Kelyje sutaupytą laiką galima skirti bendravimui su svetingais šeimininkais, naujoms žinioms, ar elementariam atokvėpiui.
Nors ekipažai varžėsi dėl prizų, A. Aurylė akcentavo dalyvių draugiškumą: vieni kitiems padėjo, patarė, kai kurie ekipažai dalį maršruto net važiavo kartu.
Atskiros padėkos nusipelno svetingieji šeimininkai. Kuriems tas dvi dienas buvo didžiulis išbandymas atlaikyti ir svečių gausą, ir jų klausimų laviną. Kadangi tempas buvo didžiulis, lankytinos vietos išbarstytos po visą rajoną, iki pat sutemų jie kantriai laukė paskutinių užsivėlinusių svečių, nepaisydami nuovargio.
Pasidžiaugę rezultatais, daugelis keliautojų turės progą dar kartą prisiminti „Rokiturą“: jiems apie tai pasakos prizai: edukacijos, pramogos, bilietai į renginius.