NUOMONĖ: Socialinis darbuotojas – profesija ar gyvenimo būdas? (0)

Jeigu dažnas iš mūsų, nubudęs ryte, jau žino, kaip prasidės ir pasibaigs jų darbo diena, tai socialiniams darbuotojams rutina neegzistuoja. Taigi, šiuolaikinės visuomenės gyvenimas tikriausiai sunkiai būtų įsivaizduojamas be socialinių darbuotojų.

Praėjo jau 28-eri metai, kai mokslus baigė ir diplomus gavo pirmoji Lietuvos kvalifikuotų socialinių darbuotojų karta. Visuomenėje nuo senų laikų vyravo nuomonė, kad socialinis darbuotojas tiesiog padeda atlikti nedidelius buities darbus, eina į parduotuvę, atneša nupirkęs maisto produktų, keičia sauskelnes ir pan. Tačiau toli gražu taip nėra.

Socialinis darbas – tai darbas su žmogumi, jo jausmais, poreikiais, tai gebėjimas pastebėti kiekvieno žmogaus gerąsias savybes, gebėjimus, juos ugdyti, skatinti ir  įgalinti patį žmogų veikti, siekti pokyčių. Socialinis darbuotojas padeda žmogui atgauti savarankiškumą, gina ir atstovauja jo teises, padeda atkurti prarastus socialinius ryšius. Be socialinio darbo šių dienų gyvenimas tiesiog neįsivaizduojamas.

Imtis rašyti šį straipsnį mane paskatino stebimas  jaunų žmonių, norinčių ir galinčių dirbti šį sunkų, tačiau labai reikalingą darbą, trūkumas. Šalyje jaučiamas socialinių darbuotojų poreikis, ypač mažesniuose miesteliuose, taip pat ir Rokiškyje. Labai smagu ir svarbu būtų, kad šia profesija susidomėtų jaunoji mūsų karta, kad socialinį darbą norinčių dirbti gretas papildytų kuo daugiau energingų, motyvuotų, norinčių realizuoti savo idėjas, lūkesčius ir svajones, žmonių. Jaunimui socialinio darbuotojo profesiją svarbu rinktis tam, kad turėtume mainus tarp didelę patirtį sukaupusių žmonių ir inovatyvių idėjų, sprendimų turinčio jaunimo. Socialinį darbą dirbu jau 25 metai vienoje ir toje pačioje įstaigoje. Per tuos socialinio darbo metus galiu palyginti įvykusius pokyčius šioje srityje. Jeigu anksčiau nelabai kas žinojo, kas yra socialinis darbas ir socialinis darbuotojas, ką jis veikia, kokią ir kam pagalbą teikia, neturėjome aiškių darbo metodų kaip ir ką daryti, nebuvome labai mylimi valdžios atstovų , negalėjome pasigirti jų dėmesiu, geromis darbo sąlygomis. Tačiau šiandien, praėjus tiek metų, įvyko daug gerų ir reikšmingų pokyčių. Socialinis darbas susiformavo kaip atskira savarankiška profesija, turinti teisinį, mokslinį ir metodinį savo veiklos pagrindimą, aktyvią profesionalų bendruomenę, geras darbo sąlygas ir netgi tradicijas, kaip pavyzdžiui, švęsti Lietuvos socialinių darbuotojų dieną kalendoriuje žymimą kaip rugsėjo 27-oji.

Artėja jaunuolių, baigiančių mokyklas ir turinčių pasirinkti savo tolimesnį gyvenimo kelią, etapas. Suprantu, kad socialinio darbo profesija nėra ypač populiari, pasirinkus šį kelią reikės būti su tais, kuriuos nuskriaudė likimas, yra silpni, turintys vienokią ar kitokią negalią. Dirbant socialinį darbą, jau pats žodis pasako, kad socialinio darbuotojo kasdienybė yra sudėtinga, kiekviena atskira situacija yra individuali, reikalaujanti plataus įvairių disciplinų pasirengimo, mokėjimo veikti, priimti sprendimus įvairiose situacijose, veiklos tyrimo įgūdžių. Tad tie, kurie ieško gyvenimo prasmės, be galo myli žmones, nori ir gali skirti didelę savo gyvenimo dalį kitų žmonių gerovei, atjautai, palaikymui ir supratimui, turėtų eiti socialinio darbuotojo keliu. Čia labai svarbu visada būti šalia, ištiesti pagalbos ranką tada, kada jos reikia, o ne tada, kada galiu, priimti žmogų tokį, koks jis yra, be jokių išankstinių nuostatų, skirti visą savo laiką ir jėgas. Be abejonės, profesinės žinios, nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, socialinio darbo žinių bagažas būtinas, dėl to socialinį darbą dirba tik išskirtinai socialiniai darbuotojai. Jei tektų vėl rinktis profesiją, rinkčiausi tą pačią – socialinį darbą. Pasirinkęs šią profesiją, socialinis darbuotojas nusprendžia atiduoti visą save kitiems žmonėms, negailėdamas nei savo laiko, nei jėgų. Nėra nieko svarbiau už kitų žmonių tau ištartą „ačiū“, šypseną, pasiektus rezultatus.

Profesijos supratimas ateina su metais, jeigu kiekvienas nenusisuktume, padėtume bent vienam, esančiam šalia mūsų, gyvenimas taptų kur kas gražesnis ir šviesesnis.

Taigi, socialinis darbas yra ir profesija ir gyvenimo būdas... Tada nereikia dirbti, užtenka gyventi ...darbu.

Socialinė darbuotoja Gražina Šapranauskienė