Augantis kitų metų šalies biudžetas – socialinei atskirčiai mažinti ir reformoms įgyvendinti (0)

Seimas pradėjo svarstyti ateinančių metų svarbiausiąjį finansinį dokumentą, lemsiantį šalies raidos prioritetus ateinantiems metams –2018 m. biudžetą. Kai kuriose prioritetinėse srityse ženklus augimas:  pavyzdžiui, šalies gynybai bus skiriama 2 proc. nuo Lietuvos bendrojo vidaus produkto, taip gerokai anksčiau, nei planuota įvykdant įsipareigojimus NATO partneriams. Auga ir Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo įplaukos. Mažėja valstybinio sektoriaus skola – tą pripažįsta ir didžiausi biudžeto projekto kritikai.

Biudžete – dėmesys
visuomenės skauduliams
Praėjusią savaitę Seimas ėmė svarstyti ateinančiųjų metų šalies biudžeto projektą. Kaip sako Rokiškio rajone išrinktas Seimo narys Raimundas Martinėlis, projektas yra svarstymo stadijoje, tad pastabų ir pasiūlymų jam netrūksta. Anot pašnekovo, svarbiausias šio biudžeto privalumas – Lietuva pradeda gyventi pagal kišenę. Augančios pajamos leidžia kurti socialiai orientuotą biudžetą. Seimo narys neslepia: šalies gyventojams svarbu tik ne klausyti žinias apie sėkmingą šalies ekonomikos raidą, bet ir tą sėkmę realiai pajusti. Socialiai orientuotas biudžetas, anot pašnekovo, pirmiausia paveiks jautriausias sritis: mažins socialinę atskirtį. Augančios Valstybinio socialinio draudimo įplaukos leis didinti pensijas. Jau nuo sausio 1-osios augs minimalus darbo užmokestis. Keliamas valstybės remiamų pajamų dydis. Planuojamos išmokos visiems vaikams.
Kita skaudi problema – regionų netolygi raida. Piktinamasi, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama buvo panaudota visuomeninių pastatų, erdvių ir kitos infrastruktūros gerinimui, o ne darbo vietų kūrimui. Todėl rajonai tuštėja. „Iš tiesų ES fondų parama yra tikslinė. Jei ji skirta infrastruktūrai gerinti, jos kitur ir neleis panaudoti. Kritikos sulaukia ir vadinamieji „minkštieji“ projektai, skirti mokymams, esą jų gal tiek daug nereikėjo. Bet jei europinės lėšos skirtos konkretiems tikslams, tai kitoms reikmėms jų naudoti niekas neleis“, – sakė R. Martinėlis.
Tačiau rajonų savivaldybėms džiugios žinios: auga įplaukos į jų biudžetus. Augimas daugiau nei akivaizdus: šalies vidurkis – 17,4 proc., Rokiškio rajono – nežymiai mažiau, 17,1 proc. Vadinasi, ir savivaldybės turės daugiau finansinių išteklių rajonų problemoms spręsti.

Mažėja skola
Net aršūs Vyriausybės kritikai – Laisvosios rinkos institutas – pabrėžia, kad valstybinio sektoriaus skola mažėja gana ženkliai. „Planuojama valdžios sektoriaus skola 2018 metų pabaigoje sudarys apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP (palyginimui, numatoma valdžios sektoriaus skola 2017 metų pabaigoje sudarys apie 17,4 mlrd. eurų, arba 43,3 proc. BVP). Nors skola mažinama, ji vis vien išlieka didelė“, – taip rašoma pranešime. Grubiai skaičiuojant, valstybinio sektoriaus skolą per metus pavyks sumažinti milijardu eurų. Kartu mažės ir jos valdymo bei aptarnavimo išlaidos. „ Gerai, kad 2018 m. numatomas skolos mažinimas, tačiau būtina kryptingai ir toliau mažinti skolą bei laikyti fiskalinės drausmės, kad ištikus ekonomikos nuosmukiui nenukentėtų viešieji finansai“, – teigiama instituto pranešime.
Kitas valstybės Achilo kulnas – valstybės turtas generuoja gana menkas pajamas. Finansų ministerijos duomenimis, viešojo sektoriaus turto vertė siekia 50 mlrd. eurų, iš jų apie 30 mlrd. eurų sudaro ilgalaikis turtas. Tuo tarpu pajamos iš valstybės turto, prekių bei paslaugų teikimo bei materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo sudarys tik apie 7 proc. (arba 496 mln. eurų).

Ambicingas planas bus
įgyvendintas
Kitas svarbus biudžeto akcentas – dėmesys šalies gynybai. Dviem metais anksčiau, nei planuota pasiekta, kad šalies gynybai bus skiriama 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Kaip sako Seimo narys R. Martinėlis, mūsų valstybė gali didžiuotis vykdydama įsipareigojimus NATO partneriams ir patekdama tarp tų valstybių, kurios su derama atsakomybe žiūri į įsipareigojimus šiam aliansui. Todėl svarbu šį rodiklį išlaikyti.
Tačiau, anot pašnekovo, nereikia pamiršti, kad investicijų reikia ir kitoms sritims: švietimui, sveikatos apsaugai, mokslo ir kultūros plėtrai. Juk sėkminga šalies kultūrinė, socialinė ekonominė raida lemia ir jos saugumą. Tačiau, kaip sako Seimo narys R. Martinėlis, pokyčiai valstybėje neįvyksta per kelis mėnesius. Šių metų darbų ir reformų nauda realiai bus juntama ilgesniu laikotarpiu, tačiau ateities prognozės yra palankios.
„Rokiškio Sirenos“ inform.