Balsuoti reiks dar kartą: Lietuvos Respublikos Prezidento pirmajame ture išrinkti nepavyko (0)

Šalies gyventojai sekmadienį atliko pilietinę pereigą – rinko Lietuvos Respublikos Prezidentą ir turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę dvigubos pilietybės įteisinimo klausimu. Iš 8-ių kandidatų į būsimo šalies vadovo postą rinkimai buvo sėkmingi tiems patiems dviem, kaip ir prieš penkerius metus: antrajame rinkimų ture „susikaus“ dabartis Prezidentas Gitanas Nausėda ir antrą kartą sėkmę bandanti dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.

Rokiškėnai – už tęstinumą

Rokiškėnai šiame ture palaikė antros kadencijos siekiantį G. Nausėdą. Suskaičiavus visų 35-ių rinkiminių apylinkių rezultatus, už dabartinį šalies vadovą balsavo 53, 04 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Remiantis Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš 23 tūkst. 908 Rokiškio rajono rinkėjų sąraše įrašytų asmenų, renkant šalies vadovą savo nuomonę pareiškė kiek daugiau nei pusė: 14 tūkst. 31 (58,69 proc.). Visgi, galiojančių biuletenių buvo 13 tūkst. 887: 9 tūkst. 930 balsavo apylinkėse, 3 tūkst. 957 balsavo paštu, 144 biuleteniai buvo negaliojantys.  

Išankstiniuose rinkimuose, per tris dienas balsus „atidavė“ 1 tūkst. 740 rokiškėnų.

Gausiausiai rinkėjų Rokiškyje fiksuota Juozo Tūbelio rinkiminėje apylinkėje. Iš viso čia registruoti 2 tūkst. 252  rinkėjai, o balsuoti atėjo 1 tūkst. 369 asmenys.

Šalies mastu G. Nausėda surinko 44,54 proc. balsų, jį palaikė net 57 savivaldybių gyventojai.

Sostinė ir užsieniečiai – už premjerę

Laimėti šalies Prezidento rinkimus dar kartą bandanti I. Šimonytė didžiausio palaikymo sulaukė Vilniaus miesto ir užsienio rinkiminėse apylinkėse. Iš 57 Vilniaus rinkiminių apylinkių ir LR diplomatinių atstovybių (iš viso buvo 157 rinkiminės apylinkės) sąrašuose esančių 508 tūkst. 250 rinkėjų, rinkimuose dalyvavo 318 tūkst. 174 (62,60 proc.). Didesnė dalis jų palaikė dabartinę premjerę – už ją balsavo 34,89 proc. rinkėjų.

Į antrąjį rinkimų turą I. Šimonytė pateko turėdama 19,94 proc. šalies rinkėjų balsų.

Kitų sėkmės ir nesėkmės

Vienu pagrindinių dabartinio šalies vadovo konkurentu laikytas advokatas Ignas Vėgėlė rinkimuose sulaukė 12 proc. balsavusiųjų palaikymo, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9 proc., Eduardas Vaitkus – 7 proc., Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,35 proc.

Rekordinis aktyvumas

VRK duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. šalies rinkėjų, o dar 11,59 proc. buvo balsavusių iš anksto. Rinkėjų aktyvumas pagal Prezidento rinkimų protokolus siekia net 59,37 proc. ir tai, anot VRK atstovų – daugiausia nuo 1997-ųjų

Pagal iš apylinkių gautus duomenis, rinkėjų sąraše įrašyta 2 mln. 401 tūkst. 808 asmenys, iš kurių 2024-ųjų rinkimuose dalyvavo 1 mln. 423 tūkst. 781 (59,28 proc.).

Nedaug šiuose Prezidento rinkimuose suskaičiuota ir negaliojančių biuletenių: jų buvo 11 tūkst. 476 (0,81 pro. ), galiojančių – 1 mln. 412 tūkst. 305 (proc.).

Anot Rokiškio rajono savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkės Aldonos Burdinavičiūtės, Rokiškyje rinkėjai aktyvūs buvo visą dieną: „Kai kur netgi ryto valandomis sulaukta daugiau žmonių. Dieną ateinančiųjų buvo kiek apmažėję, o į pavakarę srautas vėl šiek tiek ūgtelėjo. Gal žmonės taip susidėliojo: vieni kažkur išvykdami prabalsavo, kiti grįždami stabtelėdavo“. 

Pilietybės išsaugoti nepavyks

Kita įvykusių rinkimų dalis – Lietuvos Respublikos piliečių nuomonės apie dvigubos pilietybės įteisinimą pareiškimas. VRK duomenimis, referendume dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 (58,96 proc.) šalies rinkėjų.

Dvigubai pilietybei pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 (74,13  proc.) balsavusiųjų, tačiau to nepakako, kad šalies Konstitucija būtų pakeista: pataisa būtų priimta, jei už ją balsuotų ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

Tačiau ne tik mažas rinkėjų skaičius turėjo įtakos. Vos tik prasidėjus išankstiniam balsavimui, visuomenėje netruko pasklisti nuomonė, kad referendumo formuluotė yra sunkiai suprantama ir, kad ne vienas gyventojas gali, tiesiog, padaryti elementarią klaidą atiduodamas savo balsą. Visgi, referendumas įvyko ir jo rezultatas, deja, nuviliantis

Ruoštis antram turui...  

Anot A. Burdinavičiūtės, dabar šalies gyventojai turi ruoštis antrajam Prezidento rinkimų turui, kuris įvyks gegužės 26 d.: „Informacija gal dar neskelbiama, nes VRK dar tikslinami visi pirmojo turo rinkimų duomenys. Bet jau iš anksto yra numatytos tiek antrojo turo, tiek išankstinio balsavimo datos. Gegužės 21-23 dienomis vyks išankstinis balsavimas, o 26-ąją – rinkimai. Paskui – birželio 6-9 d. – rinkimai į Europos Parlamentą. Nusimato 6 darbingos savaitės...“