Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai darbingą amžių ilginti iki 72 m. (6)

Europos Komisija (EK) parengė žaliąją knygą dėl senėjimo, kurioje ekspertai, įvertinę ateities prognozes ir statistinius rodiklius dėl darbingo ir pensinio amžiaus žmonių santykio, rekomenduoja Lietuvai iki 2040 m. darbingą amžių ilginti iki 72 m. Viešai jau nuskambėjo pasipiktinimų, neva statistiškai lietuvis vyras gyvena tik iki 71,5 metų, tad pensijos jis net nesulauks. Tuo metu politikai suskubo raminti – tai tik EK rekomendacija, kol kas tokio sprendimo Lietuva priimti nežada.

Tai – tik rekomendacija

Komisijos atstovybei Lietuvoje laikinai vadovaujanti Agnė Kazlauskaitė „Žinių radijuje“ aiškino, kad žalioji knyga dėl senėjimo yra tik konsultacijų dokumentas, kurio tikslas atkreipti dėmesį į visuomenės senėjimą ir jo keliamas problemas ateityje. Tačiau nurodytų rekomendacijų vykdyti nebūtina.

„EK nesikiša į valstybių teisę numatyti savo pensines sistemas ir jas įgyvendinti. Tai nėra primygtinės rekomendacijos ar pasiūlymai, turintys teisinę galią. Priemonės, sprendimai ir jų įgyvendinimas yra pačių valstybių rankose“, – sakė A.Kazlauskaitė.

Pasak jos, žaliojoje knygoje nurodomas pensinio ir darbingo amžiaus žmonių santykis dabar ir ateityje. Visuomenė senėja, tad ir santykis tarp šių kategorijų žmonių vis keičiasi. Būtent žalioji knyga ir parodo, kokia galima situacija ateityje – 2040 m.

Rodikliai nedžiugina

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad jau praeitą trečiadienį Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo svarstytas šis žaliosios knygos pateiktas klausimas. Statistika ir ateities prognozės nedžiugina.

„Daug dešimtmečių turėjome grėsmingą statistiką: gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje yra vienas grėsmingiausių Europos Sąjungoje ir gimstamumo situacija problemų neišsprendžia.

Išvada paprasta – senstant visuomenei darbingo amžiaus žmonių mažėja. Tam, kad krūvis būtų subalansuotas, yra tikslas kuo ilgiau išlaikyti žmones darbingus. Politikams priėmus vienus ar kitus sprendimus, tik pokyčiais situacija gali keistis, bet laimės ar sėkmės receptų neturime. Turėsime remtis tomis priemonėmis, kurios jau yra išbandytos ir pasiteisinusios“, – „Žinių radijuje“ aiškino M.Lingė.

Jis taip pat paminėjo, kad šiuo metu Lietuvos vyrai negyvena tiek ilgai, kiek EK rekomenduoja dirbti. Tad svarbu spręsti sveikatos ir gyvenimo trukmės klausimus.

Pandemija taip pat prisidėjo prie rodiklių prastėjimo. Pasak M.Lingės, Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo apie 1,4 metais, taip pat daugelis šalies lietuvių išėjo į pensiją anksčiau, taip nukentėdami, nes tokiu atveju jų nuolatinės senatvės pensijos dydis yra mažesnis.

Situaciją sunkina ir darbdavių noras jaunesnių, o ne vyresnių darbuotojų.

„Turėtume daugiau koncentruotis į galimybes išlaikyti reikalingus žmones darbo rinkoje. Bet dabar tendencijos yra priešingos: vyresni žmonės jaučia nerimą, neužtikrintumą, darbdaviai irgi daugiau žvalgosi į pigesnę darbo jėgą ar kur reikia mažiau taikytis prie įvairių aplinkybių, nes vyresniems žmonėms galbūt yra sudėtingiau spėti koja kojon. Tie darbuotojai yra pakeičiami“, – šalies situaciją nupiešė M.Lingė.

Pensinio amžiaus neilgins

Tačiau jis ramino, kad Seime nėra svarstoma ilginti pensinio amžiaus. Visgi, M.Lingės teigimu, EK žaliosios knygos rodikliai yra rimtas signalas, kad į šią demografinę problemą reikia žiūrėti atidžiau ir ieškoti ilgalaikių priemonių, kaip darbuotojai galėtų kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje ir užsitikrinti oresnį pragyvenimo lygį.

„Dabar turime problemą, kad pensinis amžius nėra sutinkamas džiugiai, nes pensijos nėra didelės ir, jei žmonės turi galimybę išlikti darbo rinkoje ir užsidirbti, gauti didesnes pajamas, be abejo, jie tą ir renkasi. Turime apie 2 proc. 76–80 m. žmonių, kurie dar dirba. Tai nėra didelis procentas, bet tai rodo, kad žmonės renkasi galimybę dirbti“, – sakė M.Lingė.

Dabar į pensiją Lietuvoje moterys išeina sulaukusios apie 63 m., o vyrai – 64 m.