G. Nausėda: Baltijos šalys jaučia tiesioginę Rusijos grėsmę, tikisi JAV karinės paramos (3)

Baltijos šalys jaučia tiesioginę Rusijos grėsmę bei gali tikėtis Jungtinių Valstijų (JAV) karinio pastiprinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Tai jis sakė po ketvirtadienį vykusio pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu), kur dalyvavo Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiai.

„Kaip sakiau Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui, skambutis skambina ne tik Ukrainai, tai yra ir skambutis visam rytiniam NATO flangui, konkrečiai, Baltijos šalys jaučia tiesioginę grėsmę taip pat. Todėl sutarėme, kad Jungtinių Amerikos Valstijų atsakas karine to žodžio prasme bus adekvatus, mes galime tikėtis pastiprinimo karine prasme, kuris leistų mums jaustis saugiau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Konstatavome, kad Rusijos agresijos tikimybė yra labai didelė, yra daug požymių, kurie rodo, kad gali išsipildyti ir pats blogiausias scenarijus – karinė intervencija į suverenios nepriklausomos valstybės teritoriją, Turime padaryti viską kartu, kad šito blogiausio scenarijaus neįvyktų“, – kalbėjo jis.

Anot šalies vadovo, „patys turime padaryti viską“, kad Lietuvos ir regiono saugumui nekiltų papildomų iššūkių.

Pokalbyje su J. Bidenu Lietuvos prezidentas sako taip pat akcentavęs, jog stebint Rusijos keliamas karines grėsmes, svarbi NATO partnerių vienybė.

„Pažymėjau taip pat, kad labai svarbu, kad šitomis aplinkybėmis pademonstruotumėme vienybę ir kad negali būti nė kalbos apie mus be mūsų. Pakartojau keletą kartų: negali būti kalbama apie Baltijos šalis arba kitas NATO nares be jų pačių dalyvavimo. Todėl pats tinkamiausias, skaidriausias formatas, lemiantis didžiausią tarpusavio pasitikėjimą, yra NATO formatas. Ir tikrai ketiname ateityje intensyviai šiame formate dirbti“, – tvirtino G. Nausėda.

Anot jo, atgrasymas yra geriausia priemonė, kad „būtų gerbiamos nepriklausomų valstybių teisės“, o J. Bidenas „imasi ir reikiamos lyderystės, ir telkia mūsų visų pajėgas, kad būtų duotas labai aiškus atsakas ir pasiųsta aiški žinutė agresyviems režimams, kad tokie veiksmai neliks be atsako“.

„Atsakas būtų pats griežčiausias, kaip išsireiškė prezidentas, visa pasaulio ir net Europos politinė architektūra labai smarkiai pasikeistų, o sankcijų pobūdis būtų pats griežčiausias“, – pabrėžė šalies vadovas.

J. Bideno pokalbiai su NATO partneriais Europoje, taip pat Ukraina, vyksta Vakarams reiškiant susirūpinimą, kad Rusija, 2014 metais atplėšusi nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir pakursčiusi separatistinį sukilimą šalies rytuose, planuoja didelio masto įsiveržimą.

Maskva sako, kad papildomos pajėgos buvo sutelktos siekiant neleisti Ukrainos įtraukti į JAV vadovaujama NATO karinį aljansą, nors šiuo metu Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie įstojimo į šią grupę.

J. Bidenas per antradienį surengtą pokalbį vaizdo ryšiu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu perspėjo jį apie „stiprų“ Vakarų ekonominį atsaką, jei Maskva užpultų savo kaimynę.

Savo ruožtu V. Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja pasiųsti į Ukrainą jos pasienyje sutelktas pajėgas. Vis tik jis nurodė, kad tiesiog stebėti, kaip NATO artėja prie Rusijos, prilygtų „nusikalstamam neveikimui“.