Kraštiečio organizuojamuose mokymuose – šalies žurnalistų ir visuomenininkų desantas (7)

„Pilietinio atsparumo iniciatyva“, kuriai vadovauja kraštietis Tomas Kazulėnas, sostinėje surengė mokymus „Skaitmeninio atsparumo stiprinimas Baltijos šalyse“. Juose dalyvavo nemažas būrys įvairių šalies žiniasklaidos priemonių atstovų, visuomenininkų, dvasininkų. Mokymai ypač aktualūs dabar, kai Lietuva atsidūrė hibridinio karo sūkuryje.

Didžiulis įdirbis
„Pilietinio atsparumo iniciatyva“, vadovaujama kraštiečio Tomo Kazulėno, žinoma kiekvienam, kuris bent šiek tiek domisi dezinformacijos, propagandos, netikrų naujienų, melagienų (fakenews) bei visuomenės skaitmeninio saugumo klausimais. Šios organizacijos dėka ir mūsų rajone buvo rengiami kursai žiniasklaidai, mokymai ir paskaitos visuomenei, moksleiviams itin aktualiomis skaitmeninio atsparumo, informacinio atsparumo temomis. Mokymų srityje ši organizacija turi didžiulį įdirbį, garsėja puikiais mokymais, lektoriais kviečiami žinomi Lietuvos ir užsienio šalių ekspertai.

Tokie mokymai dabar ypač aktualūs: jau aukščiausi šalies vadovai pripažįsta, kad prieš mūsų valstybę vykdomas hibridinis karas, kuriam pasitelkiamos įvairios priemonės: nuo migrantų srautų organizavimo, iki dezinformacijos ir melagienų sklaidos. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šių metų sausį– liepą Lietuvai nedraugiškoje žiniasklaidoje neigiamų paminėjimų skaičus apie mūsų šalį išaugo nuo 104 kartų sausį iki... beveik 1700 kartų liepą.

O kur dar ir mūsų pačių žiniasklaidoje pasitaikę, švelniai tariant, „įdomios“ naujienos apie, pavyzdžiui, tiesiamoje pasienyje koncertinoje neva įsipainiojusį ir žuvusį elnią, kuris, kaip paaiškėjo, iš tiesų žuvo Kroatijoje. Abejonių kelia ir tokios valstybinio transliuotojo straipsnių antraštės apie „basakojus migrantus“: „800 vyrų ir 20 porų batų: britas savanoris perspėja, kad maisto ir drabužių trūkumas migrantų stovyklose virs humanitarine katastrofa“ arba 15 min.lt pasirodęs straipsnis, šlovinantis sovietinio specnazo „darbelius“ Afganistane, įplieskusius karą (šis straipsnis vėliau buvo pašalintas). Taigi, tema iš tiesų aktuali ir svarbi.

Juolab, kad technologijų raida itin sparti, todėl ir skaitmeninėje erdvėje kyla vis nauji iššūkiai ir problemos.

Nuo žiniasklaidos situacijos iki darbo įrankių
Svečias iš Estijos, Priit Talv, dezinformacijos ir informacijos manipuliacijos ekspertas, žurnalistams ir visuomenininkams pasakojo apie kasdienių darbo įrankių – atvirųjų informacijos šaltinių, duomenų bazių panaudojimą, efektyvią ir greitą informacijos paiešką. Nors tema, atrodytų, labai specifinė, ji yra labai svarbi: darbo efektyvumas, informacijos surinkimo ir patikrinimo greitis yra vienas esminių šiandienos žurnalisto uždavinių. Kaip greitai patikrinti bent keliuose šaltiniuose pateikiamus duomenis, kaip juos efektyviai susisteminti, svečias iš Estijos demonstravo praktiškai.

Svečias iš Latvijos, Baltijos Saugumo Fondo vadovas Otto Tabuns apžvelgė savo šalies iššūkius ir patirtį stiprinant informacinį saugumą. Patirtis panaši į mūsų: tie patys demografiniai iššūkiai, ekonomikos transformacija, sovietmečio palikimas, ekstremalios situacijos ir išoriniai veiksniai. Kaip ir Lietuvoje, didelę įtaką informacinio saugumo srityje turi politinis populizmas, covid-19 krizės valdymo problemos. Kaip ir Lietuvoje, susiduriama ir su trolių, botų kenkėjiška veikla.

Apie tai, kaip kuriami tokie neegzistuojantys asmenys, aktyviai veikiantys informacinėje erdvėje, svečias iliustravo tyrimo apie „Sputnik“ neva žurnalistę „Oksaną Pych“ atveju. „Žurnalistė“ „Sputnike“ parašė net 182 straipsnius, kurių dauguma – propagandiniai. Tačiau niekur nepavyko rasti apie ją jokių duomenų.

Svečias iš Latvijos palietė ir tokias svarbias problemas, kaip pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip ir Lietuvoje, pastaruoju metu jis gerokai smuktelėjo. Tai siejama būtent su covid-19 krize.

Kolegos žurnalistai domėjosi, kaip Latvijoje ugdomas informacinis atsparumas. Lektorius pateikė pavyzdžių, kaip sutvarkyta kaimyninės šalies teisinė sistema. Antai, už finansų srities melagienas jų autoriams gresia net kriminalinė atsakomybė.

Tačiau ne tik įstatymais ir bausmėmis prižiūrimas informacinės erdvės saugumas bei patikimumas. Latvijoje informacinis raštingumas ugdomas ir mokyklose bei universitetuose.

Kinijos ir Baltarusijos klausimai
Marius Janukonis, Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius, apžvelgė strateginės komunikacijos situaciją ir iššūkius Lietuvoje bei užsienyje. Jis pažymėjo, kad šiemet iš esmės pasikeitė nedraugiškos užsienio šalių žiniasklaidos naratyvas apie Lietuvą. Jei anksčiau buvo bandoma įrodyti, kad mūsų šalis yra nesavarankiška, nevykusi valstybė, neturinti jokio politinio, karinio svorio, žaidžianti geopolitinius didžiųjų valstybių žaidimus, net jei tai kenkia jos piliečiams bei ekonomikai. Po pernykščių suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų ir prasidėjusio hibridinio karo, naratyvas ima keistis.

Imamos išnaudoti migrantų aktualijos. Dabar Lietuvos įvaizdis nedraugiškoje žiniasklaidoje formuojamas kaip kaimynams nedraugiškos, nacistinės, migrantus skriaudžiančios JAV satelitės.

Aišku, neapleidžiamos ir „tradicinės“ temos: kvestionuojama Lietuvos istorija, niekinami ir šmeižiami jos didvyriai.

Užsienio reikalų ministerija vykdo plačią informacinę kampaniją socialiniuose tinkluose, neigdama tokius mitus ir aiškindama objektyviai Lietuvos istoriją, jos šiandieninę situaciją.

Tačiau pastaruoju metu susiduriama ir su kitais iššūkiais. Lektorius pažymėjo, kad ženkliai išaugo užsienio valstybių žiniasklaidos susidomėjimas migrantų krize. Į „Rokiškio Sirenos“ klausimą, kaip šalies įvaizdžiui pasitarnauja tokie straipsniai, koks praėjusią savaitę pasirodė ne Rusijos propagandiniame tinklalapyje „Sputinik“, o visuomeninio, už mokesčių mokėtojų lėšas išlaikomo, transliuotojo portale apie „basakojus“ migrantus, „800 vyrų ir 20 porų batų: britas savanoris perspėja, kad maisto ir drabužių trūkumas migrantų stovyklose virs humanitarine katastrofa“, kas yra labai švelniai tariant, abejotinas teiginys, arba kad maisto šildymui deginamos lovelės (kurios yra kareiviškos, pagamintos iš audinio ir metalinio rėmelio, ir, mandagiai tariant, šiaip jau nedega) Užsienio reikalų ministerijos atstovas diplomatiškai atsakė, kad migrantų aprūpinimas artimiausiu metu bus gerinamas. Tam šalies Vyriausybė skiria daug dėmesio.

Taip pat svečias sulaukė klausimų ir dėl santykių su Baltarusija. Pasak pašnekovo, Lietuva ne pati įspraudė save į kampą santykiuose su kaimyne (kaip kartais bandoma teigti), tačiau dėl skirtingų vertybinių požiūrių šie santykiai pasidarė itin sudėtingi, ir savo vertybinių pozicijų mūsų šalis išsižadėti neketina.

Buvo paliesti ir atšalę santykiai su Kinija dėl planuojamos atidaryti Taivano atstovybės. „Rokiškio Sireną“ domino, kaip klostysis šalių ekonominiai santykiai, mat „Rokiškio sūris“ anksčiau neslėpė noro patekti į šią didžiulę ir perspektyvią, nuolatos augančią rinką. Lektorius pažymėjo, kad į Rytų rinkas integruotis šalies įmonėms nėra paprasta ne tik dėl politikos aktualijų, bet ir dėl didžiulių kultūrinių skirtumų. Buvo paliestas ir Rokiškio bei Kinijos Harbino miesto bendradarbiavimo klausimas. M. Janukonis prognozavo, kad bendradarbiavimas bent artimiausiu laiku nebus toks intensyvus. Domėtasi ir Kinijos įmonių investicijų klausimais, kaip užkardomas nepatikimų investuotojų, tokių kaip garsieji Indijos investuotojai Rokiškyje, klausimas. Lektorius atsakė, kad šiuo klausimu valstybės institucijos stebi situaciją, tačiau ir šalies verslui, politikams prieš užmezgant ryšius vertėtų patiems įsitikinti ketinimų patikimumu.

Tikrinti, tikrinti ir perpatikrinti
Dezinformacijos ekspertas Lukas Andriukaitis pristatė „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ išleistą knygą Baltijos šalių visuomenei, kurioje pristatomi esminiai informacijos tikrinimo įrankiai.

Kol kas ši knyga anglų kalba, bet netrukus tikimasi sulaukti ir lietuviško leidinio. Joje kalbama ne tik apie įprastinę šaltinių patikrą, informacijos apie įvykį ar duomenų paiešką keliuose skirtinguose šaltiniuose. Kalbama ir apie tam tikrus socialinių tinklų patikros įrankius, leidžiančius atskleisti tam tikrų organizacijų, asmenų tarpusavio ryšius (tai labai svarbu tikrinant, ar informacija yra pateikta nesusijusiuose šaltiniuose). Mat vienas iš melagienų platinimo būdų – dalinimasis įvairiose, iš pirmo žvilgsnio nesusijusiose, tačiau tų pačių organizacijų ar asmenų valdomose grupėse.

Ypač atidžiai vertėtų tikrinti ir tai, kas iki šiol atrodė patikima: nuotraukas, vaizdo įrašus. Mat kasmet tobulėja technologijos, kurios leidžia lengvai klastoti įrašus ar nuotraukas, ir technologijų tobulėjimo dėka, tokios klastotės iš pirmo žvilgsnio sunkiai nustatomos. Tą galima padaryti naudojantis specialiomis programomis. Apie jų panaudojimą ir kalbėjo lektorius.