Kuo užsiima Rokiškio partijų skyriai nerinkiminiu laikotarpiu? | Konservatoriai (8)

Apie partijas ir jų vykdoma veiklą dažniausiai girdime tik kai artėja rinkimai. Tačiau ką jos veikia dabar, kai artimiausiu metu jų nenusimato? Pristatome antrąjį interviu su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Rokiškio skyriaus pirmininku Andrium Burnicku.

Kiek narių turi jūsų skyrius?

Šiai dienai 172.

Kaip kiekvienas iš narių prisideda prie partijos veiklos?

Narystė skyriuose yra labiau savanoriška veikla. Didžioji dalis žmonių yra tokie, labiau, popieriniai nariai, kurie ateina kartais pabalsuoti, susimokėti mokestį. Realiai nėra visi nariai labai aktyvūs. Yra branduolys, bet čia kalbama turbūt apie 10-15 žmonių, kurie yra aktyvesni, kurie pakviečia į renginius kitus narius, kažką sugalvoja, inicijuoja akcijas.

Paskutinius metus dabar pas mus štilis galima sakyt. Karantinas, kai negali daryt gyvų susirinkimų. Kadangi pas mus, konservatorių skyriuj, didelė dalis narių yra garbesnio amžiaus, tai jiems „Zoom‘ai“ ir visa kita ne tas dalykas, kad galėtum palaikyt kontaktą. Tas bendravimas tikrai labai sumenkęs per paskutinius metus.

Dabar kaip tik viskas atsilaisvino, bet vasarą irgi sunku. Iki vasaros pabaigos tikrai bus visuotinis susirinkimas. Manau rugpjūčio pabaigoj, kai visi baigsim grįžinėt iš kelionių. Yra prisikaupę spręstinų reikalų, klausimų.

Koks yra TS-LKD Rokiškio skyriaus vaidmuo bendrame nacionalinės politikos kontekste? Rokiškio rajono politiniame kontekste?

Rajone, tai aišku, mes valdančioje koalicijoje ir tie visi sprendimų priėmimai derinami. Aš, kaip administracijos direktorius, atstovauju, per mane eina visi sprendimų priėmimai. Taryboj 4 nariai.

O seimo daugumą turint, tai tas kontaktas aišku mažesnis, bet yra pasitarimai pandemijos valdymo klausimais. Dar vyko pavasarį pasitarimų sesija. Kviečiasi ar ministrai ar kas tuos žmones, kurie yra pareigose. Sukviečia į tokius „Zoom‘inius“ pasitarimus diskusijai tam tikrais klausimais: finansų, socialiniais, ekstremalių situacijų klausimais. Bet čia kviečia labiau ne kaip skyrius, o konservatorių deleguotus sprendimų priėmėjus savivaldybėse.

Koks buvo paskutinis didesnis renginys jūsų skyriuje?

Net nežinau. Mūsų skyriuj šiais kalendoriniais metais atrodo ir nebuvo. Dalyvaujame valstybinėse šventėse, bet tai vis tiek nėra mūsų iniciatyvos. Stengiamės aktyviai dalyvauti. Standartiškai visos valstybinės šventės, patriotiniai renginiai yra mūsų identiteto dalis, tai pagal galimybes sudalyvaujame.

Ką galvojat reikėtų padaryti, kad skyrius atsigautų?

Problema, kad yra toks vaizdas, kad niekas nebenori eiti į valdžią. Atrodo toks paradoksas iš principo. Politinė organizacija, skyrius. Atrodo turėtų visi norėti. Jeigu tu dalyvauji veikloj, eini su savo požiūriu, kažkokiais ketinimais, tavo tikslas yra patekti į tam tikras pareigas, kurios tave įgalintų. Kad tu sėdi ant bačkos ir rėki ant šaligatvio, žinai, niekas nuo to nepasikeičia. Turi suformuoti tam tikrą taryboj reikšmingą kiekį. Turi noro turėti eiti į tai. Aš truputi iš šono stebiu, pakalbu su kitais. Gaunasi, kad lyg ir dalyvauja žmonės veikloje, sakai kandidatuok, eik. Reikės mums greitai spręsti ir kandidatų į merus klausimą, ir sąrašų sudarymą. Nu, purtosi žmonės, keista labai. Dalį suprantu, dalis išreiškia savo palaikymą, turi savo veiklą, verslą. Bet iš viso šito katilo žmonių, vis tiek iš principo dauguma turėtų būt tokių, kurie siektų. Jeigu jiems siūlai, sakytų „Gerai, aš noriu, davai, važiuojam.“. Bet trūkumas tokių žmonių. Turi kalbinti žmones, kad ten ir ten eitų.

Aš irgi save prisimenu. Mane čia irgi iš esmės prikalbino pradžioj ateiti į skyrių, po to kalbino tapti skyriaus pirmininku. Nesiveržiau niekad, kad aš labai noriu. Gal tas viešumas šiek tiek gąsdina. Bet problema yra ta, kad nebenori žmonės eit į šiuos vandenis.

O kokios bendros nuotaikos? Gerai jaučiatės skyriaus pirmininko pozicijoje?

Norėčiau, kad kažkas dar atsirastų. Šiek tiek jaučiuosi išsisėmęs.

Labiau iš pareigos užimate poziciją?

Jo. Sakau, aš niekad nesiveržiau. Tai kaip laiptelis, iš esmės. Mano skyrius sakė, eini į pirmininkus, ateity gal į merus. Turi būti sukimasis viešajame gyvenime. Negali bumbt, kaip Pilypas iš kanapių, į merus. Taip nebūna. Niekad nesiveržiau į pirmininkus, tiesiog buvo toks palaikymas, stumtelėjimas skyriuj. Bet sakau, norėčiau, kad atsirastų norinčių, bet niekas kažkaip netrokšta šitų dalykų. Nes irgi tas pirmininkas yra savanoriška pozicija, nei ji apmokama nei ką, ji tiesiog yra kaip laiptelis, lyg reklaminis dalykas į kažkur, kažkokias pareigas. Tas ir yra sudėtingiausia. Po to gūžčioja žmonės, kodėl niekas nevyksta. Sakau, gal tas viešumas atbaido. Anksčiau, 20 metų atgal, būdavo, gal apie tave žurnalistai parašys, užvažiuos kažkur. Na ir viskas, prasisuka ir pamiršta. Socialiniai tinklai truputi pakeitė šitą dalyką. Ne visiems tai psichologiškai yra priimtina, jeigu tave kokiuose komentaruose ar kur taško.

Ačiū už pokalbį.