„Panemunėlis - Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ atidarymo šventė 2022-02-16 (foto+video) (0)
Vasario 16-ąją Panemunėlio kraštas sutiko ypatingai: po visų karantino suvaržymų susirinko į šventę, skirtą Panemunėlis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022 atidarymui. Nerimo būta daug: visų pirma, ar susirinks šio krašto žmonės pasibūti ir pasidžiaugti kartu? Mat likus iki renginio pradžios dešimčiai minučių, Panemunėlio mokyklos kieme buvo vos kelios dešimtys žmonių. Tačiau renginio organizatorių baimės buvo bergždžios: pamažu, grupelėmis rinkosi žiūrovai ir susibūrė jų nemažas pulkas.
Ceremonija – nepretenzinga, bet skoninga
Pagarbos renginio organizatoriai nusipelnė už keletą dalykų. Pirmiausia, saugantis užkrato, šventė surengta lauke. Todėl ceremonija neužtruko. Jai įpusėjus, žmonėms ėmus intensyviau trypčioti, pradėta dalinti karšta arbata bei košė. Kievienas atėjęs buvo ne tik pamaitintas ir pagirdytas vaisine arbata, bet ir gavo dovanų – Panemunėliui – Mažajai Lietuvos kultūros sostinei skirtą kalendorių.
Tačiau kultūra reiškia ne tik medžiagines dovanas. Šventinė ceremonija buvo paremta tuo, kuo kitados garsėjo šis kraštas, ir kuo dabar grindžia savo kultūrines tradicijas. Raktu į Panemunėlio krašto kultūrą teatras tapo neatsitiktinai: šiame krašte suvaidintas pirmas lietuviškas spektaklis. Kita vertus, ir šiandien paminėjus Panemunėlį kultūriniu atžvilgiu, pirmiausia į galvą ateina teatro spektakliai. Panemunėliečiai parengė ir rajono bei šalies visuomenei jų rodo keletą. Šio krašto žmonės vaidina išgarsėjusiuose „Nutildytos mūzos“, „Marcelės legenda“. Tad šių spektaklių ištraukos, papildytos vaidinimais apie šio krašto švietėjus kunigą Joną Katelę, legendinę rašytoją Liudviką Didžiulienę-Žmoną, apie šio krašto knygnešius, ir tapo Panemunėlio krašto kultūros, jo gausaus istorinio, kultūrinio, politinio bendradarbiavimo tradicijų ašimi.
Iš kelių spektaklių sudėliota kultūrinė šio krašto dėlionė buvo sklandi, vieninga, tarsi paveikslas. Ir teikianti vilčių ateičiai, kad šio krašto kultūrinė istorija nesibaigs. O tų vilčių labai reikia: jau akivaizdu, kad Panemunėlio geležinkelio stotyje įsikūrusi mokykla skaičiuoja, ko gero, paskutiniuosius savo metus. Reikės rasti būdų kitais ramsčiais – bendruomene bei parapija puoselėti šio krašto gyvastį ir patrauklumą.
Valstybės dienos akcentai
Vasario 16-oji Panemunėlio kraštui ypatinga. Čia tautinę ir valstybinę savimonę ugdė ir slaptos lietuviškos mokyklos, ir knygnešių veikla. Čia brendo jaunos valstybės politiniai lyderiai, tokie kaip Juozas Tūbelis, čia viešėjo ir politikos, ir kultūros žvaigždės. Čia ir Vasario 16-oji minima kitaip: juk šio krašto dukra žvalgė Marcelė Kubiliūtė sužlugdė labai grėsmingą POW sąmokslą prieš jauną valstybę.
Tad nenuostabu, kad Trispalvę ir istorinę Lietuvos vėliavą čia kėlė kariai bei šio krašto žmonės. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 50-osios pėstininkų kuopos kariai iššovė šventines salves.
Panemunėlis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022 vėliavą iškėlė Panemunėlio seniūnė Dalia Dubenčiukienė. Susirinkusiuosius palaimino parapijos dvasininkas, dekanas Eimantas Novikas, mandagiai priminęs, kad Panemunėlis – tai ne tik geležinkelio stotis, bet ir už kelių kilometrų esantis miestelis, bei kvietęs jo neužmiršti. Panemunėliečius sveikino rajono meras Ramūnas Godeliauskas, Seimo nariai Vidmantas Kanopa ir Jonas Jarutis.
Sėkmės Mažajai kultūros sostinei linkėjo ir rajono bendruomenių atstovai.
O Panemunėlio senbuvė, istorijos puoselėtoja Joana Tunaitienė priminė, koks šis kraštas yra šiandien. Skaičiuojantis pusantro tūkstančio gyventojų. Turintis turtingą ir įvairiapusę istoriją. Veiklią ir iniciatyvią bendruomenę bei parapiją, veiklius kultūros žmones – tautodailininkus, poetus.