Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje – knygos, kurioje sudėtos nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, pristatymas (9)

„Turime išdrįsti prabilti apie savižudybę, išsikalbėti, atverti žaizdas.“ – kalbėjo knygos idėjos autorius Seimo narys Mykolas Majauskas, kuris spalio 20 dieną Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje pristatė knygą ir papasakojo apie sunkų kelią jos išleidimo link, kuris buvo įveiktas tik begalinio užsispyrimo ir kantrybės dėka. Knyga – be pavadinimo ir įmantraus, spalvingo viršelio. Joje – nusižudžiusiųjų artimųjų istorijos, noras gyventi, dalintis skausmu bei netylėti.

Šimtai žmonių, norinčių pasidalinti nusižudžiusiųjų artimųjų istorijomis

Knygos idėja Mykolui Majauskui gimė tada, kai iš gyvenimo savo noru pasitraukė jo tėtis. M. Majauskas, išgyvendamas sunkią netektį, pagalbos ieškojo pas psichologus ir psichiatrus, klausė jų, kaip pakeisti pasaulį, atitraukti kitus nuo bet kokios minties apie savižudybę. Specialistai patarė pasirūpinti pačiu savimi, todėl M. Majauskas nusprendė perskaityti danų rašytojos ir žurnalistės Inger Anneberg knygą „Sielvartas po savižudybės“. „Tai – sunki, skausminga, bet svarbi knyga. Gaila, manęs ji „neužkabino“. Norėjosi ko nors tikro, lietuviško, artimo mums.“ – kalbėjo jis.

Pirmasis žingsnis – istorijų rinkimas. M. Majauskas, naudodamasis socialinių tinklų teikiamais privalumais, kreipėsi į žmones, susidūrusius su artimųjų savižudybe, prašydamas pasidalinti patirtimi bei išgyvenimais. Rezultatas nustebino – pasipylė šimtai laiškų. „Man labai pasisekė, nes sutikau talentingą rašytoją Elvyrą Kučinskaitę, kuri man padėjo surašyti istorijas.“ – kalbėjo M. Majauskas. Jis taip pat norėjo, kad istorijos būtų ne anonimiškos. Žmonių reakcija pribloškė, nes jie sutiko su tuo ir tik vienetai nebuvo pasiruošę prabilti viešai.

Sunkus kelias knygos išleidimo link

Prasidėjo sunki kelionė knygos išleidimo link. Leidyklos atsisakė leisti knygą, sakydamos, kad jos niekas nepirks. Viso to priežastis – pavadinimo nebuvimas. „Kiekvienas žmogus skausmą gali paaiškinti skirtingais žodžiais, todėl knyga negali turėti vieno pavadinimo,“ – leidėjams aiškino M. Majauskas. Leidėjams užkliuvo ne tik pavadinimo nebuvimas. Knyga – visiškai balta ir su brūkšniu viršelyje, o tai, jų nuomonę, nepritrauks skaitytojo, nes primena užrašų knygutę. Tik ketvirtasis leidėjas sutiko leisti knygą, jei prie kiekvienos istorijos atsiras psichologo komentaras. Tačiau tai nebuvo tinkamas variantas, nes knyga nėra psichologinė ir žmogui nereikia mokslinio paaiškinimo, grąžinančio į realybę. Taigi, teko ieškoti kitos leidyklos.

Knyga susilaukė sėkmės ir žmonių susidomėjimo

Laimei, penktoji leidykla sutiko išleisti knygą. Įvyko neįtikėtinas dalykas. Vos per keturias dienas buvo išpirktas beveik visas tiražas, nors viešinimas dar nebuvo prasidėjęs. Per mėnesį ji tapo pati perkamiausia, gavo tris tarptautinius dizaino apdovanojimus. Artimiausiu metu bus leidžiamas ketvirtasis tiražas, nors knyga išleista vos prieš pusę metų.

Gautos pajamos keliauja dvejoms organizacijoms – išsiskyrusioms šeimoms padedančiai organizacijai „Bendrakeleiviai“ ir nusižudžiusiųjų artimiesiems savitarpio pagalbą teikiančiai organizacijai „Artimiems“.