Interviu su seniūnu: Algirdas Kulys – didžiausios rajone seniūnijos vadovas (4)

Tęsiame pokalbius su Rokiškio rajono seniūnais. Šįkart – pokalbis su Algirdu Kuliu. Pandėlys – viena iš Rokiškio rajono miesto statusą turinčių gyvenamųjų vietovių. Juo bei aplinkinėmis vietovėmis rūpinasi Pandėlio seniūnija. Seniūnas Algirdas Kulys, gyvenantis Rokiškyje, apie save papasakojo ir sunkiai įtikimų dalykų: mokydamasis Obelių vidurinėje mokykloje, jis neva buvęs gana nepažangus mokinys, apie kurio dabartines pareigas nė vienas buvęs mokytojas nė nesapnavęs. Tiesa tai ar ne, nežinia, bet faktas, kad A. Kulys baigė aukštąjį mokslą, 20 metų užėmė atsakingas pareigas policijos komisariate ir dabar jau keletą metų dirba seniūnu. Prieš tai – Kazliškio seniūnijos, dabar – Pandėlio. Kaip sakė A. Kulys, tai, kad jis nėra Pandėlio gyventojas, darbe jam - tik pliusas. Nesusipainioja interesai, kažkam per pažintis keliukus žvyruojant. (Žinoma, apie keliukus čia tik nekaltas juokelis...)

- Kada pradėjote dirbti Pandėlio seniūnijos seniūnu?

- Pandėlio seniūnijos seniūnu dirbu nuo 2019 m. kovo 19 d. Konkurse dalyvavome dviese. 

- Ką veikėte iki tol ?

- Iki tol 6 metus dirbau Kazliškio seniūnijos seniūnu. Prieš tai – 20 metų dirbau policijos pareigūnu.

- Kokia situacija buvo seniūnijoje, kai pradėjote dirbti (finansinė situacija, pagrindinės problemos, žmonių nuotaikos ir pan.) ?

- Finansinė situacija pastaraisiais metais buvo gana stabili. Labai skųstis dėl lėšų trūkumo negalime, tačiau man, kaip seniūnui, visada norėtųsi, kad asignavimai ūkinei veiklai būtų didesni. Turint daugiau lėšų, visuomet būtų galima gerokai daugiau kai ką nuveikti gyventojų labui. Tačiau yra, kaip yra, ir dirbam su tuo, ką turim. Tiesiog skirtus asignavimus stengiamės panaudoti kuo racionaliau ir efektyviau.

Per Pandėlio seniūnijoje dirbtą laiką, manau, spėjau pakankamai gerai susipažinti su seniūnijos teritorija, gyventojais, išklausyti jų pageidavimus. Susidariau nuomonę, kad seniūnijos gyventojai yra nuoširdūs, darbštūs ir mokantys būti linksmi. Kai reikia, jie spėja ir darbus nudirbti, ir renginius suorganizuoti, ir pasilinksminti.

- Kaip galėtumėte apibūdinti savo seniūnijos žmones? Kas jiems būdinga (socialinė padėtis, užsiėmimai, užimtumas ir pan.) ?

- Seniūnija pagal plotą yra didžiausia rajone ir viena didžiausių visoje Lietuvos Respublikoje. Jeigu konkrečiau, tai šešta pagal dydi, apimanti 32439 ha. Vien pervažiuoti automobiliu, nesustojant nuo Kupiškio rajono ribos iki Latvijos pasienio Suvainiškyje, užtrunka apie 40 minučių. Seniūnijos teritorijoje oficialiai priskaičiuojamos 124 gyvenamosios vietovės. Šis skaičius apima kaimus, kaimų gyvenvietes, Suvainiškio ir Panemunio miestelius bei Pandėlio miestą. Natūralu, kad tokioje didelėje teritorijoje gyvena labai įvairūs žmonės. Yra daug ūkininkų, dalis gyventojų verčiasi įvairia individualia veikla ar važiuoja į darbus Rokiškyje, Biržuose, Kupiškyje. Ne išimtis yra ir bedarbystė. 2022 m. sausio 1 d., pagal oficialią statistiką, seniūnijos teritorijoje gyvenamąją vietą buvo deklaravę 2457 gyventojai. Didžiąją gyventojų dalį sudaro nuo 25 metų iki 65 metų amžiaus gyventojai.

- Kokios pagrindinės problemos yra dabar, kurias sprendžia seniūnija?

- Viena iš pagrindinių problemų - prasta vietinės reikšmės kelių būklė. Ši problema ypač išryškėja pavasarį, nutirpus sniegui. Susiduriame su sunkiasvorės technikos, vežančios medieną, problema. Nors ant kelių ir yra transporto svorį ribojantys kelio ženklai, tačiau medienos vežėjams labiau apsimoka mokėti baudas ir vis vien važiuoti. Kitą kaip probleminę sritį išskirčiau gyvenamųjų vietovių gatvių apšvietimą. Esama apšvietimo infrastruktūra yra labai pasenusi ir susidėvėjusi, dėl ko nuolat reikia ją remontuoti.

- Kokių turite sunkumų?

- Seniūno darbe didesnių ar mažesnių sunkumų pasitaiko nuolat, tačiau juos, kartu su kolektyvu, įvairiais būdais stengiamės įveikti ir vienokiu ar kitokiu būdu tas iškilusias problemas  išsprendžiame. Kaip vieną iš nuolat pasikartojančių problemų išskirčiau sniego valymą žiemos metu. Seniūnijos turimas traktorius yra pasenęs, dažnai gendantis ir per mažai turintis galios efektyviam ir greitam sniego valymui.

- Kuo galėtumėte pasidžiaugti?

- Pasidžiaugti tikrai yra kuo. Pirmiausiai tai norėtųsi pasidžiaugti darbščiu seniūnijos kolektyvu. Seniūnas be kolektyvo turbūt būtų niekas. Taip pat norėčiau pasidžiaugti bendradarbiavimu įvairiose srityse su Pandėlio Šv. M. Marijos vardo parapijos klebonu Albertu Kasperavičiumi, Suvainiškio Šv. Jokūbo parapijos klebonu Virginijumi Šimukėnu, Pandėlio gimnazija, Pandėlio universaliu daugiafunkciu centru, Suvainiškio, Panemunio, Sriubiškių, Lailūnų bei Pandėlio miesto bendruomenėmis, ūkininkais, Pandėlyje veiklą vykdančiomis įmonėmis.

- Kaip tvarkomasi su dažna provincijos problema – duobėtais bei pažliugusiais, sunkiai pravažiuojamais keliais?

- Kaip jau minėjau, prasta kelių būklė yra viena iš opiausių problemų. Stengiamės kelius tvarkyti, kuo racionaliau ir efektyviau panaudodami tam skirtas lėšas. Pastaruosius du metus, kiek leidžia skirtas finansavimas, kelius ne tik pagreideriuojam ir pažvyruojam, bet problemiškiausiose vietose tvarkome kelio briaunas, suformuojame griovius ir profiliuojam patį kelią.

- Kokie artimiausia Jūsų planai darbuose?

- Manau, visi seniūnijos atliekami darbai yra svarbūs ir nė vienas jų nelaukia. Visus darbus reikia nudirbti laiku. Darbų prioritetus pirmiausia skirstau, atsižvelgdamas į vietinių gyventojų, bendruomenių nuomonę ir pageidavimus. Kaip tik profiliuojamas kelias Suvainiškyje, turime 285 km kelių, jiems bus skiriamas dėmesys po žiemos.

- Ką veikiate po darbo (Jūsų pomėgiai, hobiai, šeima)?

- Kažkokio konkretaus hobio neturiu... (susimąsto – aut. pastaba) O šiaip tai mėgstu leisti laiką vasarnamyje su šeima. Ten dažnai darbuojuosi - moku medžio, metalo darbus, viską darau pats. Sūnus gyvena savarankiškai Vilniuje, dukra - gimnazistė, mokosi 11 klasėje.