Interviu su seniūnu: Kamajuose – apleisti pastatai, duobėti keliai, bet draugiški žmonės (7)

Tęsiame straipsnių ciklą „Interviu su seniūnu“. Šį kartą – žvilgsnis į Kamajų seniūniją bei jos seniūnę. Kamajų seniūnija yra į pietry­čius nuo Rokiškio, Svėdasų - Anykščių kryptimi. Seniūnijos centras — Kamajų miestelis, kuriame gyvena apie  600 gyvento­jų. Kamajų kraštą puošia Aukšta­kalnio, Luolelio, Luolio, Bedugnio, Uosinto, Dviragio ir Petriošiškio, Liūno ežerai. Per Kamajų seniūniją teka Jara-Šetekšna, Šventoji, Žvygupis—Prūdupis, Uosija, Valkšna. Kamajų seniūnijai priklauso 80 gyvenviečių. Be išsibarsčiusių mažų kaimelių ir pavienių sodybų, seniūnijoje yra ir keturios didesnės gyvenvietės. Tai — Salos (267 gyventojai), Duokiškis (260 gyventojų), Kalviai (246 gyventojai) ir Aukštakalniai (237 gyventojai). Seniūnija užima 200,59 km² plotą, o gyventojų skaičius 2021 metų pradžios duomenimis - 1796. Kamajų seniūnė – neseniai čia dirbanti Lina Zolubienė. Jai – tradiciniais tampantys mūsų klausimai.

- Kada pradėjote dirbti Kamajų seniūnijos seniūne?

- Kamajų seniūnės pareigas pradėjau eiti 2020 metų birželio 22 d.

- Ką veikėte iki tol?

- Iki paskyrimo dirbti Kamajų seniūnijos seniūne, dirbau Kamajų Antano Strazdo gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ikimokyklinio ugdymo mokytoja bei Verksnionių kaimo bendruomenės pirmininke. 

- Kokia situacija buvo seniūnijoje, kai pradėjote dirbti (finansinė situacija, pagrindinės problemos, žmonių nuotaikos ir pan.)?

- Prieš man pradedant dirbti, tris mėnesius seniūnija dirbo be seniūno ir, kiek žinau, veikla vyko be sutrikimų. Jai vadovavo seniūno pavaduotojas G. Mikalkevičius. Finansinė situacija buvo stabili, pagrindiniams poreikiams lėšų pakako. Žinoma, iššūkių buvo, bet visuomet jutau supratimą ir palaikymą tiek iš visuomenės, tiek iš kolektyvo.

- Kokie Jums buvo 2021 metai?

- 2021 metai buvo intensyvūs, kupini naujų iššūkių, išbandymų ir, tuo pačiu, darbingi bei produktyvūs. Nuveikta nemažai aplinkos tvarkymo, kelių priežiūros, statybų ir remonto, patalpų  priežiūros bei kitokių darbų.

- Kaip galėtumėte apibūdinti savo seniūnijos žmones? Kas jiems būdinga (socialinė padėtis, užsiėmimai, užimtumas ir pan.)?

- Yra sakoma: „Kaip žiūrėsi, taip ir matysi“. Dauguma seniūnijos žmonių yra nuoširdūs, aktyvūs, darbštūs, žingeidūs. Puikiai sutariame su klebonu Egidijumi Vijeikiu, glaudžiai bendradarbiaujame su visų šešių bendruomenių vadovėmis ir seniūnaičiais. Jau eilę metų Kamajuose klesti „Auksinis protas“, labai noriai padainuoti renkasi Kamajų „Senjorų“ kolektyvas, dažnai į koncertines keliones vyksta Aukštakalnių kaimo kapela „Barškutis“, reguliariai vyksta kalanetikos užsiėmimai, vakarais į Kamajų kultūros centrą renkasi šaškių, šachmatų mėgėjai. Seniūnijoje daug darbščių, žemės ūkio veiklą vykdančių ūkininkų. Dalis seniūnijos gyventojų vyksta dirbti į rajono centrą. Kas penktas seniūnijos gyventojas gauna maisto produktų davinį iš ES.

- Kokios pagrindinės problemos yra dabar, kurias sprendžia seniūnija?

- Manau, pagrindinė problema dabar - visus žmones palietęs karas Ukrainoje. Skiriame nemažą dėmesį tam, kas vyksta pasaulyje šiandien, bei žiūrime, kuo mes galime prisidėti ir padėti kenčiančiai Ukrainai. Pasinaudodama proga, dėkoju mūsų krašto žmonėms, nuoširdžiai ir aktyviai remiantiems Ukraina.

Gyvenimas tęsiasi... Šiuo metu registruojame po žiemos sugadintus kelius, fiksuojame apleistus ir neprižiūrimus pastatus, ieškome lėšų savivaldybei priklausančių pastatų stogų remonto darbams atlikti bei vykdome kasdienius aplinkos priežiūros, švarinimo darbus, sprendžiame kasdienius rūpesčius ir problemas.

- Kokių turite sunkumų?

- Manau, tai - apleisti ir neprižiūrimi pastatai bei jų aplinka, gadinanti gyvenviečių estetinį vaizdą bei erzinanti kaimynus. Kitas sunkumas - žiemos metu į kapinių konteinerius metamos gyventojų buitinės atliekos. Žiemą kapinių konteineriai nėra tuštinami, o atėjus pavasariui kapinių tvarkytojai atliekas krauna aplink konteinerius. Taip atsiranda šiukšlynai. Kalbant apie kapines, turime dar vieną problemą. Tai kapinių lankytojų į patvorį išmetami seni gelžbetoniniai antkapiai ir paminklai, netgi su aiškiai įskaitomais vardais bei pavardėmis. Noriu priminti, kad senus antkapius ir paminklus išmesti šalia kapinių draudžiama. Juos (panaikinus užrašus) galima pristatyti į stambiagabaritinių atliekų aikštelę arba susitarti su kapavietės tvarkymo darbus atliekančia įmone, kad ji pasirūpintų senų paminklų ir antkapių išvežimu. Tikiuosi gyventojų supratimo ir sąmoningumo, palaikant tvarką kapinėse ir parodant pagarbą mirusiam artimajam.

- Kuo galėtumėte pasidžiaugti?

- Džiaugiuosi geranoriškais, kūrybiškais, ir aktyviais seniūnijos žmonėmis, su kuriais malonu bendrauti tiek gyvai, tiek virtualiai. Visuomet maniau, kad viską galima išsiaiškinti ir daugiau nuveikti kalbantis. Džiugina Kamajų bendruomenės jau užbaigto projekto lėšomis įrengtas modernus, šiuolaikiškas poeto, kunigo Antano Strazdo bei Kamajų miestelio istorijos muziejus, bendro darbo rezultatas – apšviesta Kamajų šv. Kazimiero bažnyčia. Duokiškio bendruomenės projektinėmis lėšomis pritaikomi pastatai ir patalpos neįgaliesiems. Džiaugiamės atnaujintais Kamajų miestelio gėlynais. Už juose sužydusius ir visą šiltąjį metų laikotarpį žydėjusius žiedus  dėkoju Irenai Babidorič. Jos atsidavimas, rankų ir širdies šiluma šildė liaunus gėlių daigelius nuo pat ankstyvo pavasario. Džiaugiuosi atnaujintu Kalvių kultūros centro prieangiu, pakeista memorialo partizanams atminti  teritorijos tvora, įrengtu elektriniu patalpų šildymu Kalvių ir Verksnionių J. Keliuočio bibliotekų filialuose, prie seniūnijos administracinio pastato įmontuotomis avarinio nusileidimo kopėčiomis su apsauginiais lankais ir kitais nemažiau svarbiais  darbais. 

- Kaip tvarkomasi su dažna provincijos problema – duobėtais bei pažliugusiais, sunkiai pravažiuojamais keliais?

- Norai ir poreikiai - didžiuliai, o galimybės - ribotos. Pavasarinio atlydžio metu ypatingą dėmesį skiriame medienos gabenimo vietinės reikšmės keliais kontrolei. Iš viso seniūnijoje  turime 271 km lyginamų kelių. Juos reikia ne kartą greideriuoti, o dalį jų - žvyruoti. Dalis kelių labai prastos būklės, todėl net ir sugreideriavus, pažvyravus, netrukus vėl atsiveria duobės. Kai leidžia finansinės galimybės, ant problematiškiausių kelių nuokalnių ir įkalnių skleidžiame skaldą. Ją mažiau išplauna tekantis paviršinis vanduo. Kaip jau minėjau, nuolat fiksuojame poreikį ir pagal galimybes juos tvarkome.

- Kokie artimiausia Jūsų planai darbuose?

- Prioritetas - nuolat padėti su problemomis ir rūpesčiais besikreipiančiam žmogui.  Keliams pradžiūvus pradėsime kelių priežiūros, viešųjų erdvių tvarkymo darbus. Jei bus skirtas pakankamas finansavimas, esame numatę atstatyti gatvių apšvietimą Juodonių kaime. Planų turime ir daugiau, tačiau juos dažnai riboja lėšų stygius.

- Ką veikiate po darbo (Jūsų pomėgiai, hobiai, šeima)?

- Po darbo norisi šiek tiek atsipalaiduoti, todėl pastaruoju metu grįžusi iš darbo pažiūriu laidą „Kas ir kodėl?“. Paprastai vakarais apžvelgiu spaudą, turėdama laisvo laiko, mezgu, skaitau knygas. Patinka gaminti. Beveik kiekvieną savaitgalį susitinkame su savo vaikais. Dažniausiai -  čia, pas mus, arba mes aplankome sūnų ir dukros šeimą Vilniuje. Mėgstame bendrauti, keliauti, pamatyti, patirti išbandyti, sužinoti. To ir linkime visiems!