Jaunimo reikalų taryba padeda jaunimui įveikti biurokratijos barjerą (0)

Oficialiai Savivaldybės jaunimo reikalų taryba (toliau – SJRT) yra visuomeniniais pagrindais prie savivaldybės tarybos veikiantis organas, turintis nuolatinės ir laikinosios komisijos statusą, įsteigtas vadovaujantis atitinkamais įstatymais. Šiuo metu Lietuvoje yra 58 patvirtintos SJRT. Beveik visos savivaldybės turi šias tarybas, ne išimtis ir Rokiškio rajonas, jame taip pat veikia Rokiškio rajono jaunimo reikalų taryba.

Savivaldybės ir jaunimo organizacijų simbiozė

Pariteto principu ji formuojama iš 12 narių. Šešis narius deleguoja Rokiškio rajono savivaldybė, kitus šešis – Rokiškio rajono organizacijų sąjunga „Apvalusis stalas“. Būtent ši institucija geriausiai žino esamą jaunimo situaciją – socialinę, politinę aplinką, jaunimo verslumo galimybes, užimtumą, kūrybinį potencialą ir kultūrą, švietimo ir pilietiškumo problemas. Kadangi neretai minėtomis temomis kyla klausimų ir diskusijų, neišvengiamas tampa jaunimo organizacijų bei savivaldybės tarpusavio bendradarbiavimas. Pagrindiniai SJRT tikslai yra, bendradarbiaujant su savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriumi (Rokiškio savivaldybėje jaunimo reikalų koordinatorė – Danutė Kniazytė, kuri nėra SJRT narė), padėti įgyvendinti savivaldybės funkcijas jaunimo politikos įgyvendinimo srityse, numatytose Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme bei kituose teisės aktuose, koordinuoti savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimą, užtikrinti jaunų žmonių dalyvavimą, sprendžiant savivaldybės jaunimo politikos klausimus, stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų ar įstaigų ir jaunimo bei su jaunimu dirbančių organizacijų. „Mes padedame jaunimui spręsti biurokratines problemas“, - trumpai ir aiškiai SJRT veiklą apibrėžė Rokiškio jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ valdybos narė Asta Jasiūnaitė.

Svarstomi įvairiausi jaunimui rūpimi klausimai

Svarstomos jaunimo integracijos, saugumo problemos. Kaip pavyzdį galima pateikti šiuo metu aktualią temą  - privalomos socialinės valandos mokyklose 5-10 klasių moksleiviams. Tokios valandos, kurių tikslas skatinti moksleivių bendruomeniškumą, pilietiškumą, yra kiekvienoje mokykloje ir per mokslo metus sudaro apie 20 val. Tikrai yra ir labai gražių ir teisingų iniciatyvų. Tačiau siūlome ir alternatyvą  - dalyvavimą jaunimo organizacijose, savanorystę įvairiose įstaigose, senelių globos namuose, dienos centruose. Taip pat mokiniams, kurie aktyviai dalyvauja jaunimo organizacijų veiklose ir iš tikrųjų veikia daug prasmingų ir naudingų dalykų, užsiima visuomenine veikla, mokyklose tai nėra vertinama ir užskaitoma kaip socialinė veikla“, - dėstė Asta Jasiūnaitė.

Nėra dalyvavimo nevyriausybinėse jaunimo organizacijose vertinimo kriterijų

Dėsningai viena problema iššaukia kitą – veikla įvairiose jaunimo organizacijose nėra niekur oficialiai pripažįstama. Paradoksalu, tačiau veikiantys organizacijoje, jos nariai dirba ne tik pačiai organizacijai, bet ir visam miestui, bendruomenei. Ši visuomeninė veikla telpa į socialinių valandų rėmus ir skatina tiek pilietiškumą, tiek bendruomeniškumą. „Manau, kad šiuo atveju turėtų būti surastas „aukso viduriukas“ ir jaunimui leista pasirinkti, kur ir kaip jie norėtų išnaudoti laiką, skirtą socialinei veiklai. Tą mokykla turėtų taip pat įvertinti. Ir tai tik lašas jūroje. Stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas, veikla nevyriausybinėse jaunimo organizacijose taip pat nėra vertinama. Nėra jokios sistemos, vertinimo kriterijų, kuriais remiantis ši veikla būtų apibrėžta ir į ją atsižvelgiama. Tai investicija į save ir nors jaunimas įgauna patirties, praplečia akiratį, tačiau jaunimo organizacijose įgytos kompetencijos nėra oficialiai pripažįstamos ir vertinamos“, - problemą išsakė A. Jasiūnaitė. Natūraliai kyla klausimas, kaip įvertinti gautą naudą ir atrasti tinkamą vertinimo sistemą, kad veikla jaunimo organizacijose būtų ne tik vienareikšmiškai naudinga jos nariams, tačiau turėtų realią, apčiuopiamą naudą renkantis aukštąsias mokyklas. „Pirmiausia turėtų keistis pačios valstybės požiūris į nevyriausybinį sektorių. Turėtų būti sudarytos palankesnės salygos rašyti projektus ir gauti finansavimą. Kadangi neišspręstų problemų dar tikrai yra, džiugu, kad SJRT sudaro nariai, atstovaujantys skirtingas partijas, rajono savivaldybės tarybos nariai, „Apvalaus stalo“ nariai, kurie vienija nevyriausybines jaunimo organizacijas. Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis taip pat aktyviai domisi jaunimo problemomis ir dalyvauja diskusijose. Kviečiame jaunimą būti aktyviais, prisijungti prie organizacijų, nebijoti dalintis savo nuomone aktualiais klausimais, išsakyti problemas SJRT nariams, nes mes norime ir galime padėti jas išspręsti. Dirbant kartu, turint skirtingas nuomones, pasiūlymus, ieškosime kompromiso ir padėsime įveikti biurokratijos barjerą“, - antrino jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Kniazytė.

Užsakymo nr. 0424