"Velykalnio" bendruomenės nariai planuoja įkurti bendruomeninius namus (7)

Lašo gatvėje esantis didžiulis sklypas – tuščias. Ankščiau gyventojų dėmesį atkreipdavo tik trūnijančių šakų krūvos, pamiršti sugrėbti rudeniniai lapai, kelius siekianti ilga žolė. Tačiau dabartiniai sklypo pokyčiai ne gyventojus domina ne ką mažiau – apleistas sklypas po truputį tvarkosi, čia auga žaliaskarės pušelės. Ir ne veltui. „Velykalnio“ bendruomenės iniciatyva Lašo g. sklype ruošiamasi įrengti modernius bendruomeninius namus.

Sklypui gauti prireikė trijų metų

Kaip pasakojo „Velykalnio“ bendruomenės pirmininkas Stasys Mekšėnas, tuščias 7 hektarus užimantis sklypas bendruomenei ramybės nedavė ne vienerius metus. Tačiau plėtoti sukurtą bendruomeninių namų viziją... neatsirado norinčių. „Apie tokius namus, kuriuose tilptų visos mūsų rajono bendruomenės, minčių buvo jau senokai, tačiau procesas užtruko dėl sklypo formavimo, žemės perdavimo rajono savivaldybei ir dėl to, jog mūsų projektas vietinius domino ne taip, kaip mes norėtume,“ – kalbėjo S. Mekšėnas.

Pastarasis teigė, jog žemės dokumentai buvo tvarkomi net trejus metus: „Dabar Lašo gatvėje esantys sklypai iš valstybės yra perduoti Rokiškio rajono savivaldybei, jie turi unikalius numerius . Labai džiaugiuosi, kad sklypo perdavimo procese labai prisidėjo tiek valdžia, tiek seniūnija, tiek architektūros skyrius. Šiuo metu yra ruošiama panaudos sutartis, todėl tikimės, kad sklype realizuoti savo idėjas tikrai galėsime“.

Prisideda studentai

Nors žemė jau perduota savivaldybei, o S. Mekšėnas tikisi, kad sklypo perdavimas bendruomenei – tik laiko klausimas, išlieka mįslė kas kurs vizualizacijas, projektus, braižys pastato eskizus? Atrodo, kad šio klausimo „Velykalnio“ bendruomenės vadovas tik ir laukė. „Parašęs bendruomenės namų aprašą jį nunešiau į savivaldybės architektūros skyrių. Bendrai nutarėme, kad bendruomenės namai mūsų miestui tikrai reikalingi. Šią temą aptarinėjome aktyviai, viešai, tačiau rajono žmonės iniciatyvos kurti tokį projektą neparodė. Nusprendėme kreiptis į Vilniaus Gedimino Technikos universitetą (VGTU) bei dailės akademiją. Jiems nusiuntėme prašymus, prisegėme aprašą ir... sulaukėme atsakymo, jog studentai mielai prisidės prie projekto,” – džiaugėsi iniciatorius.

Pašnekovas teigė, jog minėtieji studentai iškart atvyko apžiūrėti sklypo – viena studentų bei profesorių delegacija Rokiškyje lankėsi dar pavasarį, kita – rugsėjo pabaigoje. Pastarąją delegaciją sudarė 8 nariai atvykę iš VGTU: prof. Gintaras Čeikauskas, rokiškietis architektas Faustas Lasys bei universiteto studentai – du iš jų Lašo g. sklypo realizacijas atliks kaip savo baigiamąjį bakalauro darbą.

Dar praėjusiais metais į kūrybinį procesą įsitraukė Vilniaus dailės akademijos studentai. Į prašymą bendradarbiauti jie atsiliepė labai greitai ir, kartu su docentu Artūru Burba bei Jūru Balkevičiumi, pristatė pirminius bendruomenės namų projektus – visus metus jie buvo eksponuojami rajono savivaldybėje.

Daugiafunkcė sporto salė ir unikalumas

Kalbėdamas apie tai, kas būtų įrengta bendruomenės namuose, S. Mekšėnas pabrėžė, jog svarbiausia, kad patalpos būtų pritaikytos absoliučiai visiems rajono žmonėms. „Svarbiausia, kad pastatas būtų pritaikytas visų bendruomenių narių poreikiams: norime, kad į bendruomeninius namus tilptų ir jaunimas, ir verslas, ir visos rajono bendruomenės,“ – sakė pirmininkas.

Iniciatorių planuose bendruomeniniai namai užims vieną hektarą žemės ploto, o kituose 6 ha bus įrengtas parkas, kuriame numatomas 62 arų tvenkinys, poilsio bei atsipalaidavimo vietos miestelėnams bei svečiams. Bendruomenei skirtame pastate norima aplinką paversti prieinamą ir patogią visiems – čia numatoma įrengti modernią daugiafunkcę sporto salę, kuri lengvai pavirstų į koncertų ar aktų salę, svarstoma apie nakvynės vietų įrengimą turistams, sportininkams. S. Mekšėnas taipogi užsiminė ir apie amatų kambarius, kuriuose lankytojai susipažintų su paveldu, išmoktų kažką naujo. Iniciatoriai taipogi aktyviai mąsto apie atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą – norima įrengti saulės, vėjo, vandens jėgaines.

„Perėjome į antrą namų kūrimo etapą. Žemės perduotos savivaldybei, o dabar lauksime studentų darbų, kuriuos tikimės išvysti jau birželio mėnesį. Tuomet visas vizualizacijas pristatysime gyventojams ir spręsime, kuris variantas visiems būtų priimtinesnis. Žingsnis po žingsnio, kol sukursime viską,“ – pokalbį užbaigė S. Mekšėnas.

Vilniaus dailės akademijos studentai pristatė tokias bendruomeninių namų idėjas (Idėjas aprašė rajono savivaldybės architektūros ir paveldosaugos vyriausioji specialistė Ingrida Trumpaitė):

I-oji idėja: Projektuojamame sklype numatoma 36 vietų automobilių stovėjimo aikštelė bei kempingas, taigi atvykę turistai gali patogiai naudotis projektuojamuoju parku, kuriame numatomi sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelė, tvenkinys su pliažu, du viešojo tualeto taškai su dušais, išpuoselėtas parkas su dviračių takais bei atvira lygios pievos zona, kuri gali būti naudojama lauko renginiams.

Bendruomenės namų pastatas išsiskiriantis, tačiau kartu susiliejantis su aplinka ir gamta. Pastato pilko bazalto akmens apdaila apsijungia į vieną visumą su šalia esančiu mišku, suformuotu parku, o išskirtinė architektūra tampa tarsi miesto traukos centru. Paprasta bendruomenės namų forma nekonkuruoja tarpusavyje su gamta, o kaip tik papildo vieni kitus.

Bendruomenės namų pastatas projektuojamas kaip viena visuma, žvelgiant iš lauko, tačiau iš vidaus jis padalintas į tris zonas. Vienoje sukoncentruotos visos pagalbinės ir techninės patalpos su sporto sale. Antroji - gyvenamoji dalis, trečioji – restoranas ir kabinetai. Visas šias zonas apjungia erdvus vestibiulis, kuris pritaikytas rengti parodoms. Pastatas turi dvi dideles terasas sportui ir poilsiui.

II-oji idėja: Bendruomenės namų pastatas susideda iš trijų aukščių tūrių: sporto salės, vestibiulio bei žemiausio aukščio tūrio, kuriame yra administracija, užsiėmimų klasės, pagalbinės patalpos bei techninės zonos. Vakarinis fasadas, kuriame yra restoranas su terasa, kultūrinės veiklos kabinetai bei šios srities renginių salė, orientuotas į parko ir priešais esančio Velykalnio pusę. Sporto salės tūrio masyvui sumažinti, pasirinktas tamsaus medžio fasadas. Kitų tūrių kontrastui išryškinti, fasado apdailai naudojamas tinkas bei šviesaus medžio lentos.