Čedasuose ąžuolo lapų vainiku apjuostas paminklas didžiavyriams – vienintelis toks Lietuvoje (foto) (0)

Čedasai, miestelis Rokiškio rajone, esantis visai Latvijos pasienyje, turbūt seniai neregėjo tokio antplūdžio žmonių, kiek jų čia susirinko sekmadienį, liepos 2-ąją. To priežastis – paminklo šio krašto didžiavyriams atidengimo iškilmės. Jo sumanytojas ir žuvusio partizano Antano Bliekos sūnus Izidorius Blieka asmeninėmis ir rėmėjų lėšomis bei pastangomis įgyvendino idėją įamžinti šio krašto partizanų atminimą.

Rinkosi po atlaidų

Čedasuose iškilęs paminklas didžiavyriams, kaip sakė I. Blieka, tapo bažnyčia po atviru dangum žuvusiems partizanams. Tad sekmadienį iškart po Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidų iš bažnyčios žmonės rinkosi tiesiai prie paminklo. Suėjo vietiniai, suvažiavo jų artimieji iš įvairiausių šalies kampelių, atvyko Rokiškio rajono vadovai, tarybos nariai, Seimo nariai, svečiai.

Paminklo, įamžinančio Čedasų krašto partizanus, atidengimo iškilmės prasidėjo Lietuvos himno giedojimu. I. Blieka pristatė šio paminklo atsiradimo istoriją.

Ceremonija buvo neįprasta

Paminklo atidengimo ceremonija buvo neįprasta, bet įspūdinga – dvi merginos tautiniais drabužiais apjuosė jį ąžuolo lapų vainiku, papuoštu trispalvėmis.

Paminklą pašventino Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas, dr. Simas Maksvytis, žodį tarė ir Čedasų klebonas Virginijus Šimukėnas.

Aktyviam ir pilietiškam čedasiškiui padėkos žodžius skyrė Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas, Seimo narys Jonas Jarutis.  

Atvyko partizano dukra

Renginyje dalyvavo ir Seimo narė Angelė Jakavonytė, partizano Juozo Jakavonio-Tigro dukra.

„Atvykau iš Dzūkijos ir nesvarbu kur – Dzūkijoje ar Aukštaitijoje, partizanai visomis išgalėmis kovojo, tačiau jie turėjo vieną tikslą – kad mes būtume laisvi. Labai džiaugiuosi, jog čia matau daug jaunų žmonių, jūs esate mūsų ateitis ir turėsite perduoti ateities kartoms laisvės dvasią. Ypač dabar tai svarbu, kai Ukrainoje vyksta karas, o šalia mūsų yra Baltarusija“, – kalbėjo A. Jakavonytė, dėkodama ir įteikdama I. Bliekai knygą apie partizanus.

Gali didžiuotis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad, kaip šio centro vadovas, Rokiškyje ir Čedasuose vieši pirmą kartą.

„Puiki I. Bliekos iniciatyva rodo, jeigu yra grupė iniciatyvių žmonių, jie gali kalnus nuversti savo pastangomis ir lėšomis. Netgi be valstybės ir savivaldybės paramos jie gali padaryti didžiulius darbus. Šio paminklo atidengimas Čedasuose – geriausias pavyzdys. Tokių pavyzdžių Lietuvoje nėra daug, todėl Čedasai gali didžiuotis savo kraštiečiu“, – pabrėžė dr. A. Bubnys, pridūręs, jog taip, kad partizanų atminimas būtų įamžintas nuo pradžios iki pabaigos – nuo idėjos iki įgyvendinimo asmeninėmis lėšomis, Lietuvoje nėra.

Tuo tarpu Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas patikino, kad nesuklys sakydamas, kad tądien į Čedasus susirinko visi Lietuvos patriotai, kuriems rūpi mūsų šalies laisvė ir nepriklausomybė.

Padėkojo kiekvienam

Skambėjo ir kitų svečių sveikinimai. I.Blieka, atsidėkodamas už visokeriopą pagalbą ir paramą statant paminklą, įteikė padėkas maždaug šešioms dešimtims žmonių.

Po to buvo pasodintas atminimo ąžuoliukas. Galiausiai svečiai galėjo vaišinti partizaniška koše.

Iškilmėse dainavo Rokiškio kultūros centro tremtinių choras „Vėtrungė“, Biržų kultūros centro tremtinių – „Tremties aidai“ ir Kauno tremtinių – „Ilgesys“. Renginį vedė Aušra Gudgalienė.

Nuo gimtinės iki JAV

2022 metų lapkričio 15 dieną Čedasuose buvo baigtas statyti paminklas, skirtas šio krašto didvyriams. Prie sumanymo tiek darbais, tiek finansais prisidėjo kraštiečiai nuo Čedasų iki JAV.

„Vienas lauke – ne karys, be draugų ir bičiulių nieko nebūčiau padaręs. Su pertraukomis per vienuolika mėnesių pastatėme paminklą, pradėjome pernai liepą, o lapkričio viduryje užbaigėme. Jį skiriu visiems Čedasų krašto partizanams. Negaliu savo tėvo kelti į aukštybes ir negaliu smerkti buvusiųjų kitoje barikadų pusėje. Ne man spręsti, kodėl žmonės pasirinko vienokį ar kitokį kelią, todėl ir pastačiau tą skaldytų akmenų paminklą – bažnyčią visiems po atviru dangum, visai šalia neogotikinės Čedasų bažnyčios iš mūro ir akmenų“, – kalbėjo 81-erių I. Blieka, paminklo laisvės kovotojams iniciatorius, jo koncepcijos ir vizualikos autorius.

Stelos su pavardėmis

Nuo postamento į dangų šaunantis dailiai tašytų akmenų paminklas neturi lentelės su nužudytų partizanų pavardėmis nes, pasak pašnekovo, Panemunyje yra stelos su  įamžintomis visų šio krašto kovotojų pavardėmis, todėl kartoti jų ant šio paminklo jis nebematė prasmės.

Paminklą įprasminantis užrašas „Čedasų krašto didžiavyriams, paaukojusiems gyvybę dėl Tėvynės laisvės“ ir lotyniški Horacijaus žodžiai, reiškiantys „Garbinga ir malonu mirti dėl Tėvynės“, primena vardan ko šio krašto vyrai paaukojo savo gyvybes.

Jo viršuje – kalvio rankų darbo stilizuota saulutė, kaip sako pašnekovas, savotiškas kryžius – malda ir duoklė išėjusiems už mūsų laisvę.

Paminklas iškilo valstybinėje žemėje. I. Bliekos paminklo viziją nupiešė dailininkė Ilona Žilienė. Jį pastatė restauratorius Tadas Kavaliūnas, saulutę nukalė kalvis Juozas Taraila. Paminklinės lentos ir šaulių skydo autorius – Nerijus Pupšys.

Sąžinė dabar rami

Devynerius metus su mama Sibire praleidęs čedasiškis tvirtino, kad dabar jo sąžinė rami, nes visa šeima: mama, tėtis, senelis ir močiutė, ramiai ilsisi Čedasų kapinėse.

„Mama už mane keliais metais vėliau grįžo iš Sibiro, mes su bobute parsiradome anksčiau, pabėgome. Mama pragyveno tik 38 metus, grįžusi mirė nuo džiovos 1957 metais. Suguldžiau visus Čedasų kapinėse. Visą gyvenimą svajojau atkasti tėvo, nužudyto 1946 metų rugsėjo 5 dieną, palaikus ir palaidoti kartu su šeima. Tą padariau 1989 metais. 1990-aisiais, kai dar gyvenau Kaune, Tremtinių sąjunga nusamdė lėktuvą, kuriuo skridau parsivežti senelio kaulų. Aš savo šeimos nesapnuoju, reiškia, padariau gerą darbą. Paminklas, labai dailus, net pats esu sujaudintas. Man priklauso prisidėti ir pensijos tikrai negaila tam išleisti, nes mano amžiuje pinigai jau nebeturi prasmės“, – pokalbį užbaigė buvęs istorikas I. Blieka.

Surado palaikus

Pasak Egidijaus Vilimo, kilusio iš šalia Čedasų esančio Papiškių kaimo, Zablačiaus vienkiemyje buvo nužudyti partizanai, apie kurių bunkerį pranešė išdavikai.

„Partizanai buvo nuvežti į Panemunį ir išniekinti prie bažnyčios, po to sumesti po Skaistės ežero ledu. Mes kreipėmės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kad surastų tuos palaikus ir identifikuotų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, I. Blieka surado tėvelio palaikus, juos identifikavo, palaidojo kapinėse, o prieš gerus metus jis iškėlė idėją statyti paminklą Čedasų krašto partizanams. Buvo rasta vieta, ėmėme ieškoti lėšų sumanymo įgyvendinimui“, – pasakojo E. Vilimas.

Kuriamas žemėlapis

Pinigus idėjos įgyvendinimui aukojo Čedasų bendruomenės nariai, Rokiškio krašto žmonės, lėšų skyrė ir Rokiškio rajono savivaldybė. Prisidėjo Lietuvos tremtinių sąjunga Rokiškio filialas, vadovaujamas Jūratės Čypienės, kurie paaukojo pinigų vėliavos įsigijimui.

Akmenis paminklui dovanojo vietos ūkininkai, o pinigus aukojo ne tik vietos gyventojai, bet iš buvę čedasiškiai, kurie dabar išsibarstę po Lietuvą ir pasaulį. Žmonės skyrė įvairiausias sumas – ir kelis eurus, ir keletą tūkstančių.