Jubiliejiniame renginyje pagerbti Rokiškio krašto muziejaus kūrėjai (Foto+video) (0)

Publikuota: 2023-05-21 Kategorija: Susitikime Rokiškyje
Jubiliejiniame renginyje pagerbti Rokiškio krašto muziejaus kūrėjai (Foto+video)
„Rokiškio Sirena“ / Pagerbti muziejaus darbuotojai, saugantys savo krašto istoriją

Gegužės 20 d. vyko Rokiškio krašto muziejaus veiklos 90-mečiui skirti renginiai – pristatyta paroda, priminti svarbiausia muziejaus kūrimosi ir gyvavimo etapai, sukauptos vertybės, prisiminti muziejaus vadovai, ilgametėms šios kultūros įstaigos darbuotojoms įteikti emeričių pažymėjimai.

Emeritės

„Šie metai buvo įvairūs – ir sunkūs, ir lengvi, ir sėkmingi, ir nesėkmingi, pilni bandymų, ieškojimų, pokyčių, nuskaidrinti bendradarbiavimo ir pasitikėjimo. Tuo kas sukaupta, grožisi lankytojai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jie sako, kad Lietuvoje yra daug gražių dvarų, bet Rokiškio dvaras unikalus savo autentiškumu. Šiuo metu muziejus yra ne tik vertybių saugotojas,  jis ir švietimo įstaiga, ir laisvalaikio praleidimo vieta. Tai, kokie mes esame dabar, yra neabejotinai visų muziejuje dirbusių darbuotojų nuopelnas“, – oficialiojoje renginio dalyje kalbėjo Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotoja- vyr. fondų saugotoja Dalia Kiukienė. Šventėje įteikti emeričių pažymėjimai buvusioms muziejaus darbuotojoms ir vadovėms Onai Mackevičienei ir Marijonai Mieliauskienei. Muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei bus perduota Visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ statulėlė. Muziejininkus sveikino Rokiškio r. savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, kiti svečiai, koncertavo mišrus choras „Gintaras“.

Mažam kambarėly

Tyrinėjant istoriją, ryškėja kontrastas, koks buvo muziejus kūrimosi pradžioje ir dabar. Muziejininkė Simona Strumskytė ekskursijoje „Kur buvo muziejus?“ renginio dalyvius vedžiojo link tų slenksčių, kuriuos mynė pirmieji muziejaus lankytojai. 1933 m. gegužės 1 d. Rokiškio muziejus pradėjo savo veiklą Vilniaus gatvėje 6 numeriu pažymėtame name, įstaigai buvo skirtas vienas kambarėlis ir virtuvė, iš viso 25 kv. m. Per pirmuosius metus surinkta apie 360 eksponatų, daug pastangų renkant kolekciją įdėjo tuometinis muziejaus vedėjas Petras Bliūdžius, jis pats  išvažinėjo visą Rokiškio apskritį. Gana greitai sukaupta tiek eksponatų, kad būtų galima atidaryti 4 skyrius: archeologijos, tautodailės, numizmatikos ir pedagogikos. Per pirmuosius metus muziejų aplankė apie pusantro tūkstančio žmonių.

Turimų patalpų labai greitai pasidarė per mažai, apskrities valdybos prašyta skirti kitas. Muziejus persikėlė į kitą namą Vilniaus gatvėje, adresas tiksliai nežinomas. Ten buvo vienas nedidelis kambariukas, jame vos tilpo sukauptos vertybės. Muziejus laikinai nebepriėmė lankytojų, tačiau eksponatų paieška tęsėsi, tuo metu surinkta viena gražiausių verpsčių kolekcijų tarp kraštotyros muziejų.

Muziejininkams dar ne kartą teko kraustytis į kitas patalpas. Kurį laiką muziejus veikė pastate, kuriame dabar įsikūrusi J. Keliuočio viešoji biblioteka, senoje medinėje bažnyčioje, kuri neišlikusi, kol įsikūrė Rokiškio dvaro rūmuose, tiesa, juose erdvesni kambariai buvo paversti grūdų ir kopūstų saugyklomis.

Link dvaro

Pirmaisiais veiklos dešimtmečiai archeologiniai kasinėjimai nebuvo vykdomi, tačiau žmonės arė piliakalnius, ten atrasdavo lobių, griaučių bei kitokių įdomybių. Melioracijos laikotarpiu, kai masiškai nyko vienkiemiai, muziejininkams buvo pats darbymetis, reikėjo surinkti senuosius daiktus, rastus dokumentus, tuo metu sukaupta didžiulė etnografinių ir istorinių eksponatų kolekcija. Intensyvus muziejaus plėtros etapas siejamas su Stasio Daunio asmenybe, jis vadovavo įstaigai nuo 1957 m. S. Daunys atrado medžio drožėją Lionginą Šepką, išgelbėjo dalį jo darbų, kurie dabar eksponuojami muziejuje, rūpinosi tolimesniu meistro likimu. Prasidėjo archeologiniai kasinėjimai Judonių piliakalnyje. Vadovaujant Algimantui Kvartūnui, pamažu iš dvaro buvo iškeliamos kitos įstaigos, gyventojai.

Šiuo metu muziejus, įsikūręs dvaro rūmuose, kuriuos valdė kelios grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių kartos, garsėja kultūrine veikla ir vertingomis kolekcijomis, jo rinkiniai, sudarantys apie 100 tūkst. tūkst. eksponatų, vieni gausiausių ir vertingiausių tarp regioninių muziejų.

 Nuo kirvuko iki kompiuterio

Įvairius laikotarpius, kuriuos skiria šimtmečiai, apima muziejaus veiklos jubiliejinei sukakčiai pristatyta paroda „Nuo akmeninio kirvuko iki kompiuterio“.

Rokiškio dvaro pietinėje oficinoje rikiuojasi pavalkai, šiaudų batai, ratelis ir kiti daiktai, kurių paskirtis darosi sunkiai atpažįstama. „Grįžtant prie tvarumo, labai siūlyčiau pagalvoti apie tokį  lygintuvą, jis nenaudoja jokios energijos, palankus aplinkai ir gamtai“, – pristatydama daiktą, kuris, pasirodo, ne šiaip kaladė, o senovinis buities prietaisas, juokavo edukatorė-ekskursijų vadovė Daiva Čiučelienė. Seniausi muziejaus eksponatai – kirvukai, plaktukai. Mokinio Stanionio padovanotas akmeninis įmovinis Bronzos amžiaus kirvukas apvalia pentimi, rastas Spiegų kaime, įrašytas pirmuoju muziejaus eksponatu. Tarp šiuolaikiškesnių daiktų –teleradiola (jos pradėtos gaminti 1960 m.), neįprastai atrodantis 1980 m. kompiuteris, radijo aparatas, praėjusio šimtmečio vidury sutraukdavęs pusę kaimo. Dalis ekspozicijos skirta viduriniosios klasės palikimui, joje rasite batų tepalo, kvepalų, dizainerių sukurtų papuošalų ir kitų „miestietiškų“ daiktų.

Rokiškis išugdė daug garsių žmonių, ekspozicijoje gydytojo prof. Vlado Lašo, vieno iš Kauno klinikų kūrėjų, medicininiai prietaisai – stetoskopas, plaktukėlis, narkozės aparatas. Grafas Ignotas Tyzenhauzas pažinojo garsų XVIII–XIX a. dailininką Pranciškų Smuglevičių, vienas šio menininko paveikslas saugomas  muziejuje.

Vaikiškos kaladėlės-dėlionė naujausias eksponatas šioje parodoje, jos atkeliavo į muziejų pernai, kai buvo vykdoma ekspedicija Jūžintų krašte.

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video