Kūrybinėje popietėje – susitikimas su kraštiete dailininke, filosofe D. Zviedriene (0)

Obelių bendruomenės centre, popietėje „Kraštiečių kūrybinės versmės“ pristatyta kraštietės dailininkės, filosofės Dianos Zviedrienės paveikslų paroda „Žolynų paslaptys“, vyko susitikimas su autore. Renginyje apžvelgtas jubiliejinis –50-asis – Rokiškio krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ numeris, mintimis dalinosi straipsnių autoriai.

Atvyko mokytojai

Iš Obelių kilusi Diana Zviedrienė studijavo filosofiją, dėstė Vilniaus ir Šiaulių universitetuose,  dabar daug laiko skiria meninei kūrybai, rengia personalines parodas, organizuoja plenerus. Mėgstami jos kūrybos motyvai – gamtos vaizdai, paveiksluose neretai galima pamatyti traktorių „portretus“. Keliauti mėgstantis menininkė sakė kolekcionuojanti įspūdžius. Nauja aplinka įkvepia vis kitokį paveikslų koloritą. „Mėgstu mokytis. Trys aukštieji išsilavinimai parodo, kad ką jau mėgstu, tai mėgstu. Iki šios dienos mokausi tokio keistų dalyko, kaip ispanų kalba“, – kalbėjo parodos autorė sveikindama savo ispanų mokytoją bei kitus į susitikimą atvykusius pedagogus.

Ypatingi metai

Žurnalui „Prie Nemunėlio“ interviu su  D. Zviedriene parengusi bibliotekos parodų kuratorė Agnė Aržuolaitė pasakojo, kas šie metai menininkei ypatingi, nes ji mini asmeninę sukaktį, o paroda, ilgai keliavusi po Lietuvą, pagaliau pasiekė ir Rokiškį. „Ne pirmą kartą tenka palikti minčių įspaudą kalbinant kūrėjus, menininkus ir kiekvienas prisilietimas prie jų idėjų, meno kūrinių, praturtina mane pačią“, – kalbėjo A. Aržuolaitė.

Tarp realybės ir fantazijos

D. Zviedrienė, dalindamasi mintimis su straipsnio autore, sakė: „ Kartais aš juokauju, kad neturiu vaizduotės, todėl tapau iš natūros. Yra ne visai taip. Ilgus metus studijuojant ir dėstant filosofiją universitete, palaipsniui susiklostė mano pačios filosofinis požiūris: žmogui geriau nelįsti ten, kur jam neduota. O duota jam tai, kas jį betarpiškai supa: aplinka ir natūralūs bei žmogaus sukurti daiktai. Mano paveiksluose jie nėra vaizduojami visai realistiškai, jie arsi kiekvienas šviečia savo vidine šviesa, gyvena savo individualų gyvenimą. Tad jie nėra visiškai nutapyti iš natūros, bet nėra ir visiškas vaizduotės kūrinys. Jie yra tarsi tarp realybės ir fantazijos“.

Paskatino trūkumas

Obelių filialo vyresnioji bibliotekininkė Gražina Deksnienė pristatydama Alfonso ir Juozo Keliuočių palikimo studijų centro leidžiamą kultūros žurnalą „Prie Nemunėlio“ priminė, kad žurnalo leidybą paskatino kultūrinės spaudos trūkumas rajone. Nuo 2007 m. žurnalas leidžiamas kas pusmetį. Kultūros leidinyje pristatomas krašto paveldas, prisimenami iškilūs kraštiečiai, šviesuoliai, apžvelgiamos rajono kultūrinės veiklos aktualijos, švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veikla, žurnale spausdinama kraštiečių poetų, vietos literatų kūryba bei kritika. Anot G. Deksnienės, žurnalas reikšmingas ne tik Rokiškio rajonui, bet ir visam Lietuvos kultūrinio gyvenimo įprasminimui.

Pažintis su Ukrainos literatūra

Naujausiame žurnalo numeryje – straipsniai apie iškilų menininką, pedagogą, Rokiškio krato garbės pilietį Leoną Žuklį, kuris be daugybės darbų yra sukūręs ir muziejininko Andriaus Dručkaus bareljefą. Apie literatūrinę pažintį su Ukraina rašo Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė. Autorė straipsnyje apžvelgė ukrainiečių autorių literatūrą, kuri išversta į lietuvių kalbą ir kurią galima rasti bibliotekoje Rokiškyje. Pasak D. Vilkickienės, knygų išleista nemažai, galbūt skaitytojai, žvilgterėję į žurnalą, suras tą, kurią norės paskaityti. Tarp kūrinių yra ir detektyvų, smagių istorijų, ir  skaudžią šiandienos Ukrainos istoriją atspindinčios literatūros.

Epochos portretas

Leidinyje taip pat publikuojama Miglė Morkūnaitės-Vervečkienės straipsnis apie tautodailininką, įkvėptą Šepkos, Vidmantą Zakarką, Violetos Aleknienės tekstas apie kunigą Juozapą Matelionį, Jolita Mieželaitienė pristato „Epochos portretą“, spausdinama Irenos Varnienės eilėraščiai ir kt.

Renginyje įžvalgomis dalinosi literatai, muzikinius kūrinius atliko  Obelių socialinių paslaugų namų  kultūros padalinio Obelių kapela „Malūnas“ (vadovas Zenonas Žėkas).