Vyskupas susirūpino Jūžintų „gulbės“ likimu (foto) (0)

Penktadienio popietę jūžintiškiai sulaukė aukšto rango svečio – pas juos lankėsi Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, domėjęsis Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios situacija. Sakralinis pastatas prašyte prašosi remonto, o parapijai priklausantys keletas pastatų – arba kapitalinio remonto, arba naujų šeimininkų, kurie juos prikeltų naujam gyvenimui.

Apžiūrėjo pastatus

Svečią pasitiko šios parapijos klebonas, kunigas Jonas Bučelis ir Jūžintų seniūnijos seniūnas Vytautas Stakys. Prie bažnyčios jų jau laukė susirinkę arti dvidešimt vietos gyventojų.

„Pakvietė atvažiuoti pasižiūrėti kaip čia ir kas. Tai – darbinis vizitas, susitikti ir apžiūrėti objektus, spręsti klausimus“, – sakė L. Vodopjanovas.

Pasisveikinęs su jūžintiškiais, vyskupas, lydimas kun. J. Bučelio ir V. Stakio, apžiūrėjo keturis parapijai priklausančius varganos būklės medinius pastatus, taip pat apgriuvusią šventoriaus tvorą. Delegacija, apsukusi ratą apie bažnyčią, aptarė prastai atliktą buvusį pastato remontą ir diskutavo apie būtinybę ieškoti lėšų ir galimybių, kaip reikėtų bent iš dalies pagerinti bažnyčios išorę.

Priklauso paveldui

Plika akimi matyti, kad vietinių švelniai „gulbe“ kažkada vadinta bažnyčia prašyte prašosi remonto. Paskutinį kartą ji buvo remontuota prieš gerą dešimtmetį, tačiau atlikti darbai, akivaizdu, buvo trumpalaikiai – gabalais iškritus tinkui žiojėja atsivėrusios mūrytos sienos ir karnizų konstrukcijos, nuo lietvamzdžių kabaliuoja besilupantys dažai.   

„Čia matau problemas su dalimi pastatų ir šventoriaus tvora, kurie yra paveldo objektai. Juos remontuojant reikia projektų, tvarkyti jų negali bet kas“, – pabrėžė vyskupas L. Vodopjanovas.

Ant rankos pirštų

Susirinkę jūžintiškiai apgailestavo, kad prieš porą šimtų metų žmonės sugebėdavo pastatyti didžiausius, įspūdingos architektūros pastatus, stovinčius šimtmečiais, ir juos išsaugoti, o dabar tiesiog nerandama lėšų jų būklei pagerinti.

Seniūnas V. Stakys kalbėjo apie tai, jog būtų gerai rasti išeitį ir kalbant apie nuolatinio bažnyčios šeimininko atsiradimą, ir apie paveldo išsaugojimą, nes ši bažnyčia turi ypatingą sakralinį chorą – Rokiškio kultūros centro Jūžintų padalinio sakralinės muzikos kolektyvą, vadovaujamą Vilmos Likienės. Jis garsina ne tik Jūžintų kraštą, bet ir visą Rokiškio rajoną. Choristai dalyvauja respublikiniuose krikščioniškos sakralinės muzikos koncertuose ir festivaliuose, o pernai Lietuvai atstovavo Latvijoje. Su jūžintiškiais pati panoro giedoti ir žinoma solistė Judita Leitaitė, atvykusi į Jūžintų bažnyčią ir giedojusi su choru bei dovanojusi koncertą.

Skiria remontams

Susitikime su svečiu jūžintiškiai kalbėjo apie galimybę, kad dabartinis jų kunigas J. Bučelis galėtų apsigyventi parapijoje, nes dabar jis važinėja iš Užpalių, Utenos rajone, tikėdamiesi, jog šeimininkui būnant vietoje visą laiką situacija galbūt pagerėtų. Taip pat buvo svarstyta kreiptis į Rokiškio rajono savivaldybę dėl finansinės paramos, kuri kasmet skiriama religinėms bendruomenėms.

Nors Rokiškio rajono savivaldybė iš savo biudžeto pastaruosius keletą metų skiria finansinę paramą krašto maldos namams, priklausantiems paveldui, tačiau tiek lėšų nepakanka pilnai juos atnaujinti – tam reikalingos milijoninės investicijos.

Tarybos 2023 m. sausio 27 d. sprendimu patvirtintame Rokiškio rajono savivaldybės 2023 metų biudžete – religinių bendruomenių rėmimo programai skirta – 30 tūkst. eurų. Parapijų pateiktas paraiškas vertina vertinimo komisija, sudaryta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

„Lašas jūroje“

Šių metų kovo 23 dieną įvykusiame vertinimo komisijos posėdyje bendru sutarimu nutarta klasicistinio stiliaus Pandėlio šv. Marijos vardo parapijos bažnyčiai, statytai 1801 metais, skirti 20 tūkst. Eurų. Rokiškio sentikių religinės bendruomenės maldos namų remontui – 10 tūkst. eurų. Už šias sumas vietos bendruomenės bent iš dalies aptvarkys turimus pastatus.

„Gerai ir tokie pinigai mūsų bendruomenėms, tačiau tai yra tik lašas jūroje. Galbūt reikėtų prašyti, kad visą šią sumą vienais metais savivaldybė skirtų tik Jūžintams“, – svarstė dvasininkas.

Anot vyskupo, Lietuvoje yra labai mažai mecenatų, kaip jis pajuokavo, kuriuos galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti ir tai tų pirštų būtų per daug, padedančių išsaugoti sakralinius paveldo pastatus.

„Tai – retenybė, nes, kiek žinau yra tik vienas žmogus, pastatęs naują bažnyčią. Kitas yra stogą uždengęs, dar kažkas skyrė lėšų kitiems darbams. Jūžintuose išeitis tokia – reikia, kad parapija būtų gyva, aptarnaujama, pastatams remonto reikia, bet lėšų nėra“, – apibendrino L. Vodopjanovas.

Atgal į praeitį

Mūrinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1792 m. Sakralinis pastatas – vėlyvojo baroko stiliaus, turintis ir renesanso bruožų, su bokšteliu ant kraigo ir mūrine varpine šalia. Bažnyčios vakariniame gale yra bokštas su 8 celėmis. Beje, tai – vienintelė bažnyčia Baltijos šalyje, turinti celes. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora, kuri dabar vietomis jau yra apirusi ir išgriuvusi.

1792 m. Jūžintų dvaro savininkas Mykolas Veisenhofas (Weisenhof) pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Rusijos valdžia 1832 m. uždarė čia veikusį vienuolyną. Bažnyčios varpai 1915 m. buvo išvežti į Rusiją. Klebonas S. Žulys (1933–1944 m.) pastatė kleboniją, ūkinius trobesius, prieglaudą, suremontavo bažnyčią, 1938 m. nupirko plieninį varpą. Vargonai remontuoti 1938 ir 1947 m. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo apnaikinta, o 1958 m. suremontuota.