Istorija iš gyvenimo. Svarbu nebijoti ir tikrintis net kai nieko neskauda (0)

36-erių Toma Stankevičienė šiandien džiaugiasi puikia sveikata ir tuo, kad laiku pastebėta ir įveikta liga nebesugrįžta. Jonavietei prieš devynerius metus buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Dviejų sūnų mama neabejoja, kad kalbėti apie šią ligą būtina, nes vis dar per mažai moterų tikrinasi sveikatą ir per daug jų turi nepagrįstų baimių.

Kūnas siuntė ženklus

Su onkologine liga Toma susidūrė būdama vos 27-erių. Apsilankyti pas ginekologę paskatino neįprasti skausmai dubens srityje ir, kaip pati sako, vidinė nuojauta, kad kažkas ne taip, kaip visada. „Mano menstruacijos visada buvo skausmingos, tačiau jų metu ėmiau jausti kitokį, neįprastą diegimą, kuris leidosi žemyn nuo juosmens į dubenį. Nenumojau ranka į kūno siunčiamus ženklus ir užsiregistravau pas gydytoją, – pasakoja pašnekovė. – Deja, mano nuojauta pasitvirtino. Dar nebaigusi apžiūros, gydytoja pasakė – „vėžys“.“ 

Šokas, kurį Toma patyrė sužinojusi diagnozę, buvo milžiniškas, žemė slydo iš po kojų, niekaip nesisekė suvaldyti minčių. Tačiau moteris dar turėjo vilties, kad galbūt suklysta – juk įvertinta tik vizualiai. Taigi, kiek nurimusi, užsiregistravo į Kauno klinikų Onkologijos ligoninę. „Atlikus biopsiją, gimdos kaklelio vėžio diagnozė buvo patvirtinta. Laimei, ligą pavyko pagauti pirmoje stadijoje – ji nebuvo išplitusi už gimdos kaklelio ribų. Kadangi vėžys nebuvo pažengęs, pakako operacijos, chemoterapijos taikyti nereikėjo“, – pasakoja Toma ir priduria, kad, nors jau ir nebereikia, į Onkologijos ligoninę profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio vyksta kas pusantrų metų.

Apie ligą pasakojo ne visiems

Toma neslepia – tokia diagnozė pribloškia: nežinai, nei ką galvoti, nei kaip elgtis. Moteris atvirauja, kad buvo ir ašarų, ir svarstymų, ką bloga padarė kitiems, kad likimas atsiuntė tokią ligą, kas kaltas, kodėl būtent jai ir panašiai. Tačiau mintys apie blogiausią scenarijų nelankė. „Nei pati galvojau, kad nepasveiksiu, nei su vyru šia tema diskutavome, nesvarstėme, kas būtų, jeigu būtų, nes tvirtai tikėjome, jog viskas bus gerai, – prisimena moteris. – Galbūt tik vieną klaidą padariau – per daug visko prisiskaičiau internete ir įsivaizdavau, kad viskas, kas apie šią ligą parašyta, nutiks ir man. O buvo visai priešingai – veltui kėliau sau papildomą įtampą.“

Paklausta apie aplinkinių, artimųjų ir draugų reakcijas, pašnekovė atskleidžia, kad ne visi žinojo apie ligą. Buvo nusprendusi, jog tikrai ne kiekvienam reikia apie tai papasakoti – taip bandė apsaugoti ne tik kitus, bet ir save nuo nereikalingų emocijų: „Juk ir taip sunku... Jauti, kiek kam gali pasakyti. Kai kurie artimieji dar jautriau reagavo į žinią apie vėžį nei aš pati“, – pasakoja Toma ir priduria, kad buvo draugų, kurie, sužinoję apie ligą, nutolo. Moteris svarsto, kad taip greičiausiai nutinka todėl, kad žmonės nežino, kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip bendrauti, – taigi pasirenka atsitraukimą. „Norėčiau pasakyti visiems, kurių artimieji, draugai ar pažįstami serga onkologine liga ir eina sveikimo keliu, kad daryti nereikia nieko – tiesiog pabūti šalia. Ir pasikalbėti... Nebūtinai apie ligą.“

Misija – keisti žmonių požiūrį

Toma pasakoja, kad, kaip ir daugelis žmonių, įveikusių onkologinę ligą, stengėsi apie ją pamiršti. Tačiau po kelerių metų likimas atvedė į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociaciją (POLA) ir Jonavos onkologinių ligonių asociaciją (ŠKAČ), kur savanoriaudama suprato, kaip stipriai onkologija yra stigmatizuojama ir kaip svarbu yra keisti ydingą visuomenės požiūrį į vėžį. „Tuomet daviau pirmąjį interviu Jonavos laikraščiui. Po publikacijos sulaukiau įvairiausių laiškų. Pažįstami rašė, kad mane palaiko, o nepažįstamieji išreiškė nepasitenkinimą, leido sau mane auklėti: kam tau to reikia, kiek už tai moka ir pan. Pajutau palietusi temą, kuri visuomenėje laikoma tabu“, – atvirauja jonavietė ir priduria, kad tokios reakcijos tik įrodo, kaip svarbu apie tai kalbėti.

Ir pati susirgusi ne kartą susidūrė su nemotyvuotai neigiamu aplinkinių požiūriu į sergančius onkologinėmis ligomis. „Vienas įsimintiniausių įvykių nutiko poliklinikoje. Tuomet laukiau prie kabineto, nes reikėjo duoti kraujo tyrimams. Šalia buvusi vyresnio amžiaus moteris manęs pasiteiravo, kuo sergu. Atsakiau, kad vėžiu. Mūsų pokalbis baigėsi nė neprasidėjęs, o ji persėdo į kitą vietą – toliau nuo manęs. Supratau, kad daugybė žmonių, ypač vyresnio amžiaus, vis dar mano, kad vėžys užkrečiamas...“ – pasakoja Toma.

Moteris sako, kad ne mažiau svarbu ir kalbėjimas apie vėžio prevenciją. Jos teigimu, vis dar per daug lengvabūdiškai žiūrima į savo sveikatą, pas gydytojus einama tik susirgus ir pasijutus blogai. „Skatinu apsilankyti pas gydytoją ne tik tada, kai ką nors skauda, bet ir profilaktiškai. Tik taip pavyks ligą aptikti laiku ir ją įveikti.“

Profilaktinė patikra padeda išvengti ligos

Gimdos kaklelio vėžys yra trečias pagal dažnumą moterų vėžys – kasmet visame pasaulyje nustatoma daugiau nei pusė milijono naujų atvejų. Laimei, diagnozuota anksti, ši onkologinė liga yra visiškai išgydoma.

Siekiant kuo anksčiau nustatyti ląstelių pakitimus ir ligai užkirsti kelią, jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai). 

• 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
• 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje norinčioms moterims pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Deja, kol kas šios programos vykdymo rezultatai Lietuvoje nėra patenkinami – didelė dalis moterų dar nė karto nepasitikrino dėl gimdos kaklelio vėžio. 

Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra skirta nustatyto amžiaus pacientėms. Tačiau, jeigu moteris jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, būtinai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks tyrimus ir, jei reikia,  siųs konsultuotis su  gydytoju specialistu.

Skiepai tikimybę susirgti sumažina 80 proc.

Ne mažiau reikšminga gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė yra skiepai nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), nes 99 proc. šio vėžio atvejų nulemia būtent šis virusas. Taip pat moterims ŽPV gali sukelti makšties, vulvos bei išangės, vyrams – išangės, varpos ikivėžines ligas ir vėžį. 

Tyrimai rodo, kad pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo aukštos rizikos ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol žmogus dar neturėjo lytinių santykių. Lietuvoje visi 11 metų sulaukę vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai – gali būti paskiepyti valstybės finansuojama vakcina nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio viruso. Ši vakcina tikimybę susirgti vėžiu sumažina net iki 80 procentų.

Skiepytis nuo ŽPV asmeninėmis lėšomis gali ir suaugusios moterys, tik vakcinos veiksmingumas, žinoma, jau bus mažesnis. Tačiau, pasitarus su gydytoju, tą padaryti vis tiek verta.

Kauno teritorinės ligonių kasos informacija.