Ligonių kasos konferencijoje kalbėta apie iššūkius, patirtį, globalias tendencijas (0)

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK), kaip kasmet prieš didžiausias metų šventes, organizavo metinę konferenciją, skirtą nuveiktiems darbams aptarti ir naujų metų iššūkiams apžvelgti. Į renginį šįmet kviesti visi sutartiniai partneriai – ne tik Panevėžio, bet ir kitų teritorinių ligonių kasų (TLK) veiklos zonos gydymo įstaigų vadovai, taip pat Panevėžio ir Utenos apskričių savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų, „Sodros“, pacientų organizacijų, visų ligonių kasų ir kt. partnerių atstovai.

Šį kartą stipriąsias savo veiklos puses daugiau kaip 120-čiai susirinkusiųjų pristatė kiekviena TLK, o informaciją apie tai, ką žada 2020-ieji, pateikė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius. Sulaukta ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sveikinimo.

Į konferenciją atvykęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Raimundas Martinėlis jos dalyvius supažindino su sveikatos priežiūros aktualijomis, planuojamais, siūlomais kai kurių įstatymų pakeitimais, sveikatos sistemos finansavimo problemomis, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo  reformos kliūtimis ir kt.   

Renginio šeimininkas – Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas prisiminė svarbiausius 2019 metų iššūkius: pirmą kartą 3 metams su įstaigomis, teikiančiomis tik PASP paslaugas, pasirašytas sutartis, kai kurių sumų fiksavimą ne sutartyse, bet informacijoje, pateikiamoje TLK interneto svetainėje, papildomų lėšų  sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui didinti skubų skirstymą besibaigiant metams.

Pasak J. Narbuto,  tikras iššūkis Panevėžio TLK šiais metais buvo panaudoti vietoj 3 mln. gautus 6 mln. eurų, skirtus gyventojų dantims protezuoti, nes teko iškviesti per 3 tūkst. asmenų daugiau nei jų buvo pakviesta 2018 m. ir pustrečio karto daugiau – nei 2017 m. Dirbta tikrai daug, bet užtat šio iššūkio rezultatas – visiškai ištirpusi eilė asmenų, net iki dešimtmečio laukusių dantų protezavimo.

Panevėžio TLK direktorius užsiminė ir apie Gyventojų aptarnavimo skyriaus pertvarkymą, kai sumažinus atstovų rajonuose skaičių nuo 11 iki 7, dalis jų ėmė dirbti dviejuose miestuose, kalbėjo apie ilgiau kaip pusmetį užsitęsusį Valstybės kontrolės auditą, darbuotojų valstybės tarnyboje trūkumą, negalėjimą į ligonių kasą prisivilioti teisininkų, medikų ir kt.

Apie globalias tendencijas ir lokalius iššūkius kalbėjęs VLK vadovas pirmiausia pristatė, kaip keitėsi Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamos nuo 2007 iki pat 2019 metų ir koks yra šio biudžeto prognozuojamų pajamų augimas kitais metais. Nors PSDF pajamos, kaip numatoma, augs iki 2,3 mlr. Eur, valstybės biudžeto lėšų trūkumas valstybės deleguotoms funkcijoms apmokėti gali tapti rimta kliūtimi pasidžiaugti lėšų augimu. Šiai problemai spręsti ketinama pasinaudoti „Sodros“ praktika.

G. Kacevičius informavo apie didelius VLK rengiamus Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų pakeitimus, kurie, pataisyti po gautų pastabų, kitą savaitę pakartotinai bus teikiami Sveikatos apsaugos ministerijai. Svarbus aspektas šiuose pakeitimuose – kitoks papildomo sveikatos draudimo mėnesio įteisinimas. VLK direktorius taip pat kalbėjo apie didėsiančias lėšas sveikatos priežiūros paslaugoms, medicininei reabilitacijai ir prevencinėms programoms, lėšas, skirtas užtikrinti medikų atlyginimų augimą nuo rugsėjo mėn., esamą ir prognozuojamą PSDF biudžeto rezervą. Galiausiai pabrėžta, kad PSDF biudžetas kitąmet bus įtemptas ir skirtas palaikyti tik tam, kas buvo įdiegta 2019 m. bei medikų atlyginimo didinimo įsipareigojimams vykdyti. Nepaskirstytų PSDF lėšų bus minimaliai – preliminariai apie 3 mln. Eur (2019 m. – 16 mln. Eur), todėl kitąmet gydymo įstaigoms nereikėtų turėti nepagrįstų lūkesčių, o paslaugų teikimą reikėtų organizuoti efektyviausiu būdu, optimizuojant sąnaudas ir neplanuojant sutarčių viršijimų.

Be kita ko, G. Kacevičius pastebėjo, kad gydymo įstaigos į šių metų pabaigą buvo labai produktyvios ir suteikė daug daugiau paslaugų nei planuota sutartyse. Kadangi metų gale nepaskirstytų lėšų greičiausiai bus mažiau nei viršsutartinėms paslaugoms apmokėti reikiamo finansavimo, visoms šioms paslaugoms apmokėti gali pritrūkti lėšų.  

Tęsdamas lėšų apmokėjimo klausimą, VLK vadovas pasidalijo informacija apie naujausias sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tendencijas. Akivaizdu, kad pasaulinėje praktikoje įžengta į ketvirtą plėtros etapą – apmokėjimą už pacientui sukurtą vertę. Ši vertė skaičiuojama pagal objektyvius paslaugų kokybės rodiklius, pacientų patirtį ir paslaugos kaštus. Verte pagrįsto apmokėjimo pavyzdžių pateikta iš Švedijos, Prancūzijos, tokį apmokėjimą galvos smegenų insulto srityje nuo 2020 m. pavasario žada modeliuoti Estija.

Konferencijoje taip pat paliesta perėjimo nuo 5 prie 1 sutarties tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigų tema bei pasidalinta VLK vizija dėl ligonių kasų konsolidavimo.