Pietų Afrikos koronaviruso mutacija – kiek ji pavojinga? (0)

Koronavirusas keičiasi – ir taip, kad kai kurie pokyčiai gali padėti jam išvengti kai kurių organizmo imuninės sistemos gynybinių veiksmų.

Mokslininkai stengiasi atnaujinti „AstraZeneca“ vakciną – nes tyrimai rodo, kad ji ir kitos koronaviruso vakcinos gali būti mažiau veiksmingos prieš Pietų Afrikos variantą, rašo BBC.

ačiau net ir dabartinės vakcinos turėtų apsaugoti nuo susirgimo sunkia COVID-19 forma, sako ekspertai.

Kas yra naujoji Pietų Afrikos mutacija?

Visi virusai – įskaitant ir tą, kuris sukelia COVID-19 – nuolat mutuoja. Nauji genetiniai pokyčiai įvyksta tada, kai virusas dauginasi, t.y. kuria naujas savo kopijas, kuriomis užkrečia naujas ląsteles.

Dauguma mutacijų yra nereikšmingos, o kelios gali net ir pakenkti viruso išlikimui – tačiau kai kurie variantai gali padaryti virusą labiau užkrečiamu ir grėsmingesniu jo nešiotojui.

Dabar cirkuliuoja tūkstančiai SARS-CoV-2 viruso variantų. Tačiau ekspertams didelį rūpestį kelia Pietų Afrikos variantas, dar vadinamas 501.V2 arba B.1.351.

Ar mutacija labiau pavojinga?

Nėra duomenų, kad Pietų Afrikos variantas daugumai užsikrėtusių žmonių sukeltų rimtesnę ligą.

Kaip ir originalios viruso versijos atveju, didžiausia rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms arba žmonėms, turintiems reikšmingų sveikatos sutrikimų.

Tačiau rūpestį kelia tai, kad Pietų Afrikos koronaviruso atmaina gali išplisti lengviau, ir prieš jį nukreiptos vakcinos gali neveikti taip gerai.

Kai kurie pokyčiai yra susiję su viruso smaigalio baltymu – viruso dalimi, kuria naudodamasis virusas patenka į žmogaus ląsteles. Būtent į šį smaigalį yra nutaikytos vakcinos, todėl ekspertai yra susirūpinę dėl šių konkrečių mutacijų. P

ietų Afrikos variante yra mutacija, vadinama N501Y – kuri, atrodo, daro virusą labiau užkrečiamu arba lengviau plintančiu.

Kita mutacija, vadinama E484K, gali padėti virusui išsisukti nuo žmogaus imuninės sistemos ir turėti įtakos koronaviruso vakcinų veikimui.

Ar vakcinos pajėgios kovoti su Pietų Afrikos mutacija?

Kol kas įrodymų, kad galima būtų pasakyti užtikrintai, dar trūksta – tačiau tikimybė, kad dėl mutacijų vakcinos taptų visiškai nenaudingomis, yra labai menka.

Pasitelkę paskiepytų žmonių kraujo mėginius, mokslininkai laboratorijoje išbandė „Pfizer“ vakciną prieš mutacijas N501Y ir E484K.

Tyrimas parodė, kad vakcina veikia, tik šiek tiek silpniau.

Ankstyvi „Moderna“ bandymų rezultatai rodo, kad ši vakcina irgi vis dar veiksminga prieš Pietų Afrikos variantą – nors imuninis atsakas gali būti ne toks stiprus ar ne taip ilgai trunkantis.

Taip pat atrodo, kad dar dvi naujos koronaviruso vakcinos, kurios netrukus gali būti patvirtintos – viena sukurta „Novavax“, kita „Janssen“ – suteikia tam tikrą apsaugą nuo mutavusio viruso.

Preliminarūs tyrimai rodo, kad ir „AstraZeneca“ vakcina siūlo „ribotą“ apsaugą nuo lengvos formos COVID-19, sukeliamos Pietų Afrikos varianto – tačiau ekspertai teigia, kad ji turėtų apsaugoti ir nuo sunkesnės COVID-19 formos.

Mokslininkai teigia, kad net ir blogiausiu atveju vakcinos gali būti patobulintos, kad geriau atitiktų naujas mutacijas – ir tai truktų vos kelias savaites ar mėnesius.

Kaip greitai ši mutacija plinta?

Pietų Afrikos rytų ir vakarų provincijose tai jau yra dominuojantis viruso variantas.

Ši viruso atmaina buvo nustatyta bent 20-yje kitų šalių, įskaitant Austriją, Norvegiją ir Japoniją, o taip pat ir Lietuvą – kaip jau rašė lrytas.lt, kol kas žinoma apie du Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejus Vilniuje ir Kaune.

Tuo tarpu papildomai ištyrus nuo koronaviruso nukentėjusius Didžiosios Britanijos regionus, ten buvo rasti 188 šio varianto atvejai.