Paprastai apie nepaprastos ekologijos paslaptis ir naudą (foto) (0)

Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė Lietuvoje šiandien siekia beveik 78 metus. Tik ar visą šį laiką žmonės propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kurio pagrindas yra sveika mityba? Juk maistas – kiekvieno asmens kiekvienos dienos veiklų svarbiausioji dalis, daranti įtaką nuotaikai, darbingumo lygiui ir savijautai. Tai akcentuoja ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga (RRŪS), prieš trejus metus pasiryžusi iššūkiui – mokyti bei šviesti mažuosius rokiškėnus būtent sveikos mitybos tema. Įgyvendindami Valstybės lėšomis iš dalies finansuotą projektą „Eko – vaikams ir jų tėvams“, RRŪS komanda keliauja po rajono ugdymo įstaigas ir kalba apie ekologiškus maisto produktus, ekologinius ūkius, kuriuose jie auga, sveiką mitybą, jos naudą ir privalumus.

Kalba ne tik šiuo projektu

Mažųjų Rokiškio gyventojų mitybos įpročius RRŪS ugdo ne tik projektu „Eko – vaikams ir jų tėvams“. Projekto koordinatorė Lina Meilutė-Datkūnienė sako, kad ši iniciatyva yra lyg papildymas kiek anksčiau Rokiškio rajone pradėto ir dabar jau „savarankiškai“ gyvenančio projekto „Trumpųjų maisto grandinių, panaudojant vietoje užaugintą produkciją viešajame sektoriuje, sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, kurio esmė – tiekti Rokiškio rajono ugdymo įstaigoms vietos ūkininkų produkciją.

Anot jos, įgyvendinant „Eko – vaikams ir jų tėvams“ projektą siekiama, kad mažieji ne tik valgytų sveiką maistą, bet ir žinotų, ką valgo, kuo tai naudinga jiems patiems.

„Kadangi pati skaitau pranešimą, visada akcentuoju, jog tai, ką mes valgome, dažniausiai priklauso nuo mūsų nuotaikos. Ir atvirkščiai – tai, ką suvalgome, pagerina arba sugadina dieną. Jei prisivalgome netinkamo, sunkaus, nesveiko maisto, jaučiamės pavargę, apsunkę ir norime tik miegoti. Bet kai renkamės sveikus, ekologiškus ir maistingus produktus, mūsų nuotaika būna labai gera, turime daug energijos, o kūnas tampa lengvas. Ekologiškų maisto produktų vertė žmonių fizinei ir psichinei sveikatai įrodytas ne vienu moksliniu tyrimu: jame yra daugiau vitamino C, antioksidantų, omega-3 riebalų rūgščių“, – pagrindinę savo pranešimo mintį atskleidė Lina Meilutė-Datkūnienė dar pridurdama, jog akcentuoja mokiniams itin aktualią mintį: Barselonos Pasaulinės sveikatos instituto tyrėjai išsiaiškino, kad ekologišką maistą valgantys vaikai gavo aukštesnius balus, matuojant intelektą ir darbinę atmintį. Mažesni intelekto testų balai buvo susiję su vaikų vartojamu greitu maistu.

Gyvas savarankiškai

O kokia situacija su šiuo trumpųjų maisto grandinių projektu šiandien, kai Žemės ūkio ministerija pratęsė vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, kuria ikimokyklines ugdymo įstaigas lankantys vaikai bei pradinių klasių mokiniai ir toliau gaus ekologiškų arba pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą išaugintų ar pagamintų produktų?

Pasak Rokiškyje veikiančio ir už šią trumpąją maisto tiekimo grandinę atsakingo kooperatyvo „Ūkio ratas“ vadovės Lauros Kubiliūtės, šiandien projekte dalyvauja penki Rokiškio rajono darželiai – tie patys, kurie prisijungė prie projekto jo įgyvendinimo pradžioje, ir net 17-a rajono ūkininkų, tiekiančių vaikams pieno produktus, vaisius bei daržoves. Deja, mokyklų dar nėra.

L. Kubiliūtės manymu, šiuolaikiniame gyvenimo tempe trumpųjų maisto grandinių iniciatyvos išlieka ypač aktualios: svarbiausia, kad jos užtikrina šviežią ir kokybišką maistą vaikams, remia vietos ūkininkus bei mažina priklausomybę nuo ilgų tiekimo grandinių, tuo pačiu prisidedant prie aplinkos tausojimo. O juk tai ir yra pagrindiniai ekologiškumo principai.

Anot kooperatyvo vadovės, trumpųjų maisto grandinių naudą jaučia visi: darželiai teigiamai vertina faktą, kad vaikų mityboje atsirado daugiau vietinės produkcijos – daržovių, pieno produktų, vaisių. Taip pat yra kur kas lankstesnis pristatymo grafikas, nei bendradarbiaujant su didmenininkais. Ūkininkai džiaugiasi turėdami galimybę savo išaugintais ar pagamintais produktais prisidėti prie visuomenės sveikos gyvensenos puoselėjimo.

Restoranų kryptis

Šiemet prie RRŪS projekto prisijungė vietos verslininkė, dviejų restoranų „Pesto“ ir „Pupelė“ savininkė Laura Viduolytė-Pupelienė, kurios gaminamų patiekalų ingredientų racioną sudaro nemažai ekologiškų produktų.

„Mes savo restoranų patiekalų racione turime ekologiškų kiaušinių, ekologiškos brandintos jautienos, taip pat klientams tiekiame ekologišką itališką kavą. Be abejo – ekologiškas daržoves. Pastarosios į mūsų restoranus atkeliauja iš vietos ūkininkų, o jei šie neturi galimybių pilnai patenkinti mūsų poreikio, bendradarbiaujame su Kupiškio rajono ūkininkais. Mūsų poreikiai – ne maži, tad kartais nutinka visko“, – šypteli verslininkė. 

Visgi moteris pripažįsta nejaučianti išskirtinio restoranų klientų poreikio ekologiškiems produktams, o šią kryptį pasirinko vedini asmeninių žinių: „Juk kai žinai skirtumus tarp ekologiško ir cheminizuoto produkto, viso to „nebeatžinosi“ (šypteli – aut. past.)... Mūsų svečiai tikrai nereikalauja išskirtinai ekologiškų produktų patiekalų. Tokią kryptį mes pasirinkome labiau kaip savo poziciją ir stengiamės, kiek leidžia galimybės, savo virtuvėje naudoti ekologinius produktus. Be abejo, informuojam apie tai savo klientus, stengiamės juos kažkiek šviesti šia tema, bet, kad būtų išskirtinis poreikis, tikrai to nejaučiam“. 

Vis tik reakcijų sulaukia

„Pesto“ ir „Pupelė“ restoranų meniu yra raštu užfiksuotas faktas, ypač kalbant apie brandintą jautieną, jog tai – ekologiškas gaminys. Personalas klientams pasako ir apie ekologišką kavą. Anot L. Viduolytės-Pupelienės, tai žmonėms padaro įspūdį.

Virtuvėje suktis nevengiančios verslininkės paklausus, kokį mato skirtumą tarp maisto patiekalų, į kuriuos deda ekologiškus ingredientus ir tų, kuriuose – cheminizuoti, pašnekovė patikino, kad akivaizdžiausiai skirtumai matomi konditerijoje arba patiekiant konkrečiai to maisto produkto patiekalą: „Ekologinius kiaušinius naudojame daugiausiai konditerijoje: kepiniai tikrai atsiskleidžia geresniu skoniu. Arba jei pusryčių meniu siūlome „Benedikto kiaušinį“: kur yra ekologinis ir kur – paprastas iš karto galima identifikuoti ir iš vaizdo, ir iš skonio“.

Ekologiški maisto produktai vis dar daug kam asocijuojasi dažniausiai su daržovėmis, tačiau L. Viduolytė-Pupelienė šypsosi, kad net nekvestionuojant šio fakto, kavinių personalas stebi tendenciją apskritai su patiekalu patiektas daržoves palikti nesuvalgytas...

„Nesistengiam tikrai įdėti daugiau garnyro, nes vis tiek jis yra paliekamas lėkštėje. Ypatingai dažnai tai daro vaikai. Todėl šiuo klausimu mes esame lankstūs: jei vaikas nemėgsta pomidoro, tereikia pasakyti ir įdėsim tik agurkų ar paprikų. Gal to padaryti neišdrįsta, tad tiesiog palieka viską lėkštėje. Labai gaila, nes mes turim jas utilizuoti. O patys vaikai – jie mieliau valgis bulvytes fri ir traškią vištieną“, – mitybos įpročius analizavo restoranų savininkė nusišypsodama, kad namuose savo vaikams stengiasi formuoti tinkamos mitybos pagrindus: šalia pagrindinio patiekalo visada siūlo daržovių garnyrą. 

Rinktųsi suvytusį, bet ekologišką

O kaip L. Viduolytė-Pupelienė vertina finansinę ekologijos pusę, juk daugumą žmonių nuo ekologinio vaisiaus ar daržovės „atbaido“ didelė kaina? Moteris neslepia, kad ekologiškos daržovės tikrai yra brangesnės, tačiau tvirtai atsako, kad jeigu reikėtų rinktis tarp apvytusios ekologiškos daržovės ir gražios chemizuotos, be diskusijų nusvertų ekologija.

Ekologiškumo principų savo restoranuose pašnekovė laikosi ir stengdamasi nešvaistyti maisto: „Jeigu randame morką mažesnę už kitas ar negražią, jos tikrai neišmetam ir sugalvojam kur sunaudoti. Ekologiška daržovė, ar ji – graži, ar negraži, yra lygiai tiek pat vertinga“.

Užs. Nr. 3305