Pertvarkų vėjai palies rajono mokyklas. Ar mažesnėse gimnazijų klasėse – prastesnė ugdymo kokybė? (7)

Rokiškio rajono savivaldybė, reaguodama į Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1110, teikia Tarybai sprendimo projektą, kuriuo numatoma mokyklų pertvarka. Aptariamas laikotarpis – nuo šių metų iki 2025 metų. Daugiausia diskusijų sulaukė galima keturių rajono gimnazijų pertvarka. Mat nuo 2024 m., rugsėjo 1 d. trečia gimnazijos klasė galės būti sudaryta tik tokiu atveju, jeigu joje mokysis ne mažiau nei 21 mokinys. Tiesa, minėtame Vyriausybės nutarime yra žodis „rekomenduojama“, be to, įvairiuose šalies regionuose dėl šio klausimo vyksta diskusijos bei rengiami pasiūlymai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

Pertvarka gimnazijose ir kitose ugdymo įstaigose palies nemažai rajono mokinių

Savivaldybės tarybai pateiktame sprendimo projekte numatyta, kad Rokiškio rajono Juodupės, Kamajų Antano Strazdo, Obelių bei Pandėlio gimnazijose 2024 m. rugsėjo 1 d. trečiosios gimnazijos klasės bus sudarytos, jeigu atitiks įstatymo nuostatas. Kaip jau minėjome, šiuo metu Vyriausybės nutarimas reikalauja 21 mokinio klasėje. Pagal aštuntoje klasėje, kurios mokiniai 2024 metais turėtų mokytis trečioje gimnazijos klasėje, esančių mokinių skaičių užtektinai jų turės Kamajų Antano Strazdo (27 aštuntokai) bei Pandėlio (25 aštuntokai) gimnazijos. Deja, dalis aštuntokų gali pasirinkti profesinį mokymą ar tiesiog šiaip nebetęsti mokymosi gimnazijoje. Be to, 2026 metais jau bus reikalaujama trečioje gimnazijos klasėje turėti 31 mokinį. Toks reikalavimas sukels rimtą grėsmę miestelių gimnazijų išlikimui. Savivaldybės taryba balsuos ir dėl kitų pasikeitimų rajono mokyklose. Pavyzdžiui, jau nuo kitų mokslo metų nebeliks pradinių klasių Panemunėlio mokykloje – daugiafunkciame centre. Iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Rokiškio pagrindinė mokykla bus prijungta prie Rokiškio J. Tūbelio progimnazijos ir įsteigtas specialiojo ugdymo skyrius. Pertvarka liečia ir Rokiškio mokyklos – darželio „Ąžuoliukas“ Kavoliškio skyriaus ateitį – numatyta, kad bus galima sujungti dvi klases, jeigu jose bus ne mažiau nei 8 mokiniai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija daromuose pakitimuose įžvelgia tik gerus dalykus – esą didesnėse mokymo įstaigose yra geresnė švietimo kokybė. Su tuo dauguma rajono švietimo įstaigų darbuotojų nesutinka.

Planą pasitvirtinti privalo, tačiau tikisi nuolaidų iš Vyriausybės

Sprendimo projektą dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 metų bendrojo plano patvirtinimo rengė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Elmonienė. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, posėdyje pristatysiantis projektą, sakė, kad pasitvirtinti planą savivaldybė privalo, kadangi pertvarkos sąlygas diktuoja Vyriausybė. Vis tik skyriaus vadovas išreiškė viltį, kad dar įvyks pokyčiai ir planą bus galima koreguoti. Savivaldybės požiūris į mažesnes gimnazijas yra truputį kitoks nei Vyriausybės ir manoma, kad galima komplektuoti trečiąsias gimnazijos klases su mažesniu mokinių skaičiumi. Nebegalint formuoti trečiosios gimnazijos klasės dėl per mažo mokinių skaičiaus, nuo 2024 metų kai kurių kaimų bei miestelių mokiniai turės vykti mokytis į Rokiškio miestą. Tai gali būti problema tiek gimnazijos statusą išlaikiusiai mokyklai, tiek mokiniams, kuriems bus sudėtinga nuvykti į ugdymo įstaigas. Pasak A. Laužadžio, gimnazijos klasėse, kuriose mažesnis mokinių skaičius, ugdymo kokybė tikrai nenukenčia. „Tikimės, kad Vyriausybės nutarimas dėl trečiųjų gimnazijos klasių dar bus pakoreguotas,“ – diskusiją dėl rajono gimnazijų likimo užbaigė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Vicemeras Tadas Barauskas - prieš jungtines klases bei gimnazijų naikinimą

Kuruojantis švietimą rajone mero pavaduotojas Tadas Barauskas Vyriausybės požiūrį nebeleisti jungti 5-8 klasių įvertino teigiamai. Jis pripažino, kad jungtinėse klasėse švietimo kokybė tikrai nukenčia. Kitokią nuomonę vienas iš savivaldybės vadovų išsakė dėl gimnazijų likimo. Šiuo metu gimnazijų klasėse mokosi 16, 18 ar 20 mokinių, kas nėra ženkliai mažiau nei numatyta Vyriausybės. Panaikinus gimnazijos klases miesteliuose, mokinius teks suvežti į gimnaziją Rokiškyje. Tai vaikams jau būtų bėda sveikatos, susikaupimo požiūriu. Pavyzdžiui, iš Pandėlio pirmyn ir atgal moksleiviams tektų važiuoti dvi valandas. Kiltų klausimas, kaip juos sutalpinti vienoje mokykloje. „Viliuosi, kad Vyriausybė taisys nutarimą,“ – viltį dėl gimnazijų ateities išsakė vicemeras, pasisakydamas prieš gimnazijų naikinimą.

T. Barauskas pastebėjo, kad kasmet rajone sumažėja visu šimtu vaikų, todėl vienokius ar kitokius sprendimus dėl mokyklų tenka priimti. Jeigu bus laikomasi dabar galiojančio Vyriausybės nutarimo, miestelių gimnazijos anksčiau ar vėliau turės tapti dešimtmetėmis mokyklomis arba progimnazijomis. Paklaustas, ką žino apie gimnazijų mokytojų nuotaikas, vicemeras atsakė, kad jos liūdnokos. Mat daugelis mokytojų tose gimnazijose dirba daug metų. Kadangi šiai dienai mokytojų trūksta, ko gero, pertvarka iš pedagogų darbo neatims – mokytojai pasiskirstys po kitas mokyklas.

Pandėlyje iki 2026 metų problemos nėra

Pandėlio gimnazijos direktorė Jūratė Kavoliūnienė šiuo metu problemos dėl gimnazijos išlikimo nematė, nes kol kas mokosi pakankamai vaikų, tačiau dėl tolimesnės ateities nebebuvo tiek tikra: „Dėl Vyriausybės reikalavimų daugiau klaustukų, abejonių nei tikrumo. Man atrodo, mes dar tam nepasiruošę. Bus bėda, kai 2026 metais reikės 31 vaiko trečioje gimnazijos klasėje.“ – svarstė gimnazijos vadovė.

Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė: tai – miestelių gimnazijų naikinimas

Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos direktorė Dainora Mineikienė neslėpė pasipiktinimo vykdoma politika:

- Įjungtas kaimo mokyklų naikinimo aparatas, kitaip to neįvertinčiau. Nežinau tiksliai valdančiųjų norų, bet dėl ugdymo kokybės nėra susitarta, kas tai yra švietimo kokybė. Dėl mokyklų likimo turėtų susitarti visi Lietuvos piliečiai: mokytojai, tėvai, administracija, politikai... Tai - visos visuomenės sprendimas, o dabar viskas nuleidžiama iš viršaus. Tokie dalykai sunaikins kaimo gimnazijas. Dabar matome, kad dėl to yra konfliktų ir tarp valdančiųjų. Tikiuosi, kad bus įsiklausyta į mokyklų bendruomenių pasiūlymus ir naikinimas neįvyks. Sunaikinus, atsitiktų nepataisomi dalykai. Reiktų kelti klausimą, ar gera mokykla būtinai - didelė mokykla? Juk kuo mažiau klasėje vaikų, tuo didesnė pagalba. Kaip galima sakyti, kad kuo didesnė klasė, tuo didesnė kokybė? Vaikai jau dabar gali rinktis bet kurią gimnaziją Rokiškio rajone, bet renkasi ir mažesnes gimnazijas, vadinasi, jų reikia. Mes juk vaikų nesulaikome, neuždarome klasėje. Be to, yra gabių vaikų, kurie kilę iš skurdesnių šeimų. Sprendimas siųsti juos mokytis į Rokiškį būtų skriauda jų atžvilgiu.

Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė: švietimo kokybės buvo galima siekti ir kitomis priemonėmis

Rokiškio rajono Obelių gimnazijos direktorė Neringa Ragelienė savivaldybės sprendimą įvertino palankiai, tačiau Vyriausybei negailėjo karčių žodžių:

- Savivaldybės sprendimas mums palankus, nes kitais metais dar galėsime formuoti gimnazijos klases, o Švietimo ministerijos sprendimą vertinu blogai. Tai - gimnazijų naikinimas. Manau, švietimo kokybės buvo galima siekti ir kitokiomis priemonėmis. Mažesnės gimnazijos nesiskiria nuo visų kitų mokyklų. Manau, čia didesnės galimybės stebėti kiekvieno mokinio pažangą. Kai dėmesio skiri kiekvienam mokiniui, atsižvelgi į gebėjimus, skirtumus, ugdymas tik gerėja. Keistas manymas, kad mažesnė gimnazija negali užtikrinti kokybiško ugdymo. Jeigu Obeliuose liktų pagrindinė mokykla, kad mokytojai prarastų darbą, nėra nė kalbos, tačiau, be abejo, krūviai mažės.

Kamajų A. Strazdo gimnazijos direktorė Loreta Grochauskienė: ministerija nesupranta, kad mokiniai gyvena ir kaimuose

Kamajų A. Strazdo gimnazijoje kol kas mokosi pakankamai mokinių, kad, formuojant trečią gimnazijos klasę, jų būtų pakankamai, tačiau ir šios gimnazijos direktorė Loreta Grochauskienė pertvarka nebuvo patenkinta:

- Kaip kitaip čia tą nutarimą vertinsi... Tik neigiamai. Gaila, kad ministerijos specialistai nesidomi konkrečių mokyklų geografine situacija. Jie galbūt nesupranta, kad mokiniai gyvena ir kaimuose. Jie turėtų matuoti atstumus nuo vaikų gyvenamosios vietovės, tada pasimatytų tikrieji atstumai, dar reiktų atsižvelgti ir į kelius. Mes mokinius iš skirtingų vietovių atsivežame penkiais autobusais. Kas sakė, kad kaimų mokiniai turi prastesnes sąlygas? Esame apsirūpinę visomis reikalingomis priemonėmis, informacinėmis technologijomis, mokytojai pakankamai kvalifikuoti. Mūsų klasėse vidutiniškai - 25 mokiniai. Mokykla renovuota, baldai nauji. Būtų smagu, jeigu atvažiuotų ir pasižiūrėtų, kas pas mus negerai. Panaši ir kitų kaimų mokyklų situacija. O kad ugdymo kokybė prasta, netiesa - patekome į 30 mokyklų sąrašą Respublikoje, turinčių geros mokyklos raišką.

Rokiškio Vaižganto l.e.p. direktorė Jolanta Juodinytė: pliusų ir minusų yra visose sistemose

Rokiškio Vaižganto gimnazijoje pokyčiai nenumatomi, tačiau ar mokykla pasirengusi priimti daugiau mokinių iš miestelių mokyklų, paklausėme l.e.p. direktorės Jolantos Juodinytės.

- Gimnazijoje yra du padaliniai, todėl vietos užtektų visiems. Kai bus problema, tada ir bandysime spręsti. Mes ir dabar turime nemažai važinėjančių mokinių. Pavėžėjimo problema tikrai išsprendžiama - bus koreguojami maršrutai, pamokų laikas. Tai jau nebe pirma pertvarka - buvo likviduotos kai kurios mokyklos ir anksčiau. Kol turėjome bendrabutį, turėjome galimybę apgyvendinti. Jeigu atsirastų poreikis gyventi bendrabutyje, ieškotume galimybės. Dabar negaliu spręsti apie problemos dydį, kol su ja nesusidūrėme. Kaip yra geriau mokiniui - kitas klausimas. Pliusų ir minusų yra visose sistemose, - nebuvo įsitikinusi, kaip geriau mokiniams, gimnazijos laikina vadovė.

Kaip matome, nuomonių yra visokių. Gera tiems, kurių pertvarka neliečia ir kas gali būti užtikrintas dėl ateities. Tenka tikėti, kad bus sudarytos sąlygos mokytis visiems norintiems ir galintiems.