Rokiškėnų pirmakursių mintys įpusėjus pirmajai sesijai (0)

Nauji metai daugeliui studentų reiškia sesijos pradžią. Su ja ateina egzaminai bei atsiskitymai.

„Rokiškio Sirena“ pasidomėjo kokiomis nuotaikomis gyvena Rokiškyje užaugę dabartiniai universitetų ir kolegijų pirmakursiai.

Kornelija Blažytė

Vilniaus kolegijos Tarptautinio verslo studijų programos pirmakursė

„Naujame mieste prisitaikyti sekėsi puikiai, kadangi jau ilgą laiką troškau išvažiuoti į sostinę. Mėgstu aktyviai leisti savo laiką, bendrauti ir atrasti, todėl man „pristaikyti“ prie Vilniaus buvo lengva. Esu labai patenkita savo sprendimu mokytis Vilniuje. Mokausi tarptautinį verslą Vilniaus kolegijoje, iškart pajaučiau skirtumą tarp mokyklos ir kolegijos mokymo. Sunkiausia buvo priprasti pusantros valandos susikaupus klausytis paskaitos, kadangi mokykloje pamoka trukdavo tik pusė šio laiko. Smagu, kad pagaliau mokausi tik tai, kas mane domina, tačiau kai kurie dėstytojai yra jau gana garbaus amžiaus ir turėtų būti pakeisti (nors girdėjau, kad jų tiesiog trūksta, todėl nieko šiuo klausimu negalima pakeisti). Kolegijoje mokomės moduliais. Pripažinsiu, pirmasis modulis reikalavo nemažai pastangų, kadangi jau lapkričio mėnesį turėjome parašyti rimtą verslo planą, atlikti analizes ir pan., tačiau viskas baigėsi gerai, susitvarkėme.

Šiuo metu vėl baiginėjasi modulis, artėja sudėtingas egzaminas, tai nemeluosiu, šiek tiek streso yra. Mokytis apskritai gana nesudėtinga (kol neateina metas atsiskaityti), po paskaitų neturėjau ką veikti, todėl jau nuo lapkričio mėnesio nusprendžiau pradėti dirbti. Man asmeniškai darbą su studijomis suderinti buvo labai lengva, nematau jokių problemų. Gyvenu bendrabutyje, sąlygos gana prastos. Aišku, yra dušai, skalbimo mašinos ir pan., tačiau bendrabučiui reikalinga renovacija tiek iš išorės, tiek iš vidaus: vietomis pelija sienos, seni neįstiklinti balkonai (mūsų kambarys netoli balkono, o nuo jo eina šaltis, todėl dažnai būna vėsu).“

Eglė Mikšytė

Vilniaus universiteto Teisės studijų programos pirmakursė

„Studijuoju Vilniaus universiteto teisės fakultete. Kaip pirmo kurso studentė, sesijos laukiau turėdama mažai informacijos apie tai, bet galiu drąsiai teigti, kad sesija nėra toks gąsdinantis dalykas, kokį dažnai pateikia studentai. Žinoma, pastangų ir darbo įdėti reikia daug, dar daugiau darbo tenka įdėti tiems, kurie semestro metu apleisdavo mokslus. Svarbiausia susidėlioti prioritetus, tikslingai planuoti laiką, taip pat ypatingai svarbi bendramokslių pagalba ir palaikymas. Šie keli dalykai padeda išvengti nepageidaujamo streso ir nerimo, kurio studentų gyvenime kartais būna gana nemažai.

Kadangi dėl vyraujančios pandeminės situacijos visas fakulteto gyvenimas keičiasi labai dažnai ir netikėtai, teko išbandyti beveik visus galimus egzaminavimo variantus: sesiją pradėjome egzamino laikymu kompiuterinėse salėse, tačiau situacijai pasikeitus, egzaminus laikėme ir nuotoliniu būdu, ir rašėme raštu auditorijose mažomis grupelėmis. Visi būdai turi savų privalumų ir trūkumų, bet kiekviename iš jų yra sudaromos galimybės studentui parodyti savo gebėjimus ir žinias užtikrinant akademinį sąžiningumą, bei vertintojo objektyvumą.“

Nedas Valečka

Vilniaus kolegijos Veterinarijos studijų programos pirmakursis

„Mokausi Vilniaus kolegijoje, agrotechnologijų fakultete, studijuoju veterinariją. Įpusėjus pirmąjai sesijai galiu pasakyti, jog mokymosi medžiagos kiekiai buvo dideli, laiko buvo gerokai mažiau (palyginus su 12 klase, kur egzaminams ruošiesi 12 metų). Konkurencija didelė, todėl reikalavimai aukšti. Bet nei anie, nei šitie egzaminai nenulemia viso tavo gyvenimo. Ir net jeigu neišlaikysiu išvis, niekada nepamirštu ir tokios minties, kad pirmas perlaikymas – nemokamas. Visi turi teisę gauti antrą šansą. Sau pasakau, kad jeigu nepavyks iš antro – irgi nieko tokio, nes už kitą tiesiog reikės susimokėti. Nesimokau vien egzaminui, ne jis sprendžia, ar kasdien mėgausiuosi savo darbu. Bet jeigu ir mokausi, nebijau to daryti lėčiau – egzaminas niekur nedings, vis tiek turėsi jį anksčiau ar vėliau išlaikyti. Ir tai galima padaryti labai natūraliai, be bemiegių naktų ir punktų mokymosi mintinai.

Prisitaikyti prie naujo miesto sekėsi gan nesunkiai, nes čia buvo draugiška aplinka, malonūs dėstytojai, išmanantys dėstomus dalykus bei maloniai pabendraujantys su studentais. Būdavo daug veiklos po paskaitų, buvimas su draugais ar tai laisvalaikio užsiėmimai. Per šiuos pusę metų buvo sudarytos pačios geriausios sąlygos išreikšti save ir tobulėti, galima ne tik studijuoti, bet ir studentauti. Kolegija atsižvelgia į studentų nuomonę, poreikius, prisitaiko, suteikia progą dirbti ir tuo pačiu metu studijuoti. Jeigu prireikia pagalbos, visi geranoriškai padeda. Studijų pirmasis pusmetis pralėkė labai greitai, buvo daug įdomių renginių, naudingų susitikimų, naujų pažinčių.

Mano nuomone, studijos šioje aukštojoje mokykloje pirmiausia yra neįkainojama patirtis man. O praktikos laukimas parodys ar esu iš tikrųjų ten kur ir noriu būti. Juk praktika padeda suprasti būsimo darbo esmę, sužinoti, kokius dalykus turi išmanyti tos srities specialistas. Iš vienos pusės, gal būt ir sveika išvis nestoti po mokyklos į universitetą ar kolegiją. Eiti dirbti ir suprasti, ką mėgsti iš tikrųjų. Susipažįsti su žmonėmis ir sužinai, ką iš tiesų veikia žmonės, kurių studijų programos taip gražiai aprašytos universitetų brošiūrose. Tada galėsi išsirinkti specialybę ir universitetą ar kolegiją, kur studijų metai bus neįtikėtini.“

Gerda Čeikauskaitė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos studijų programos pirmakursė

„Studijuoju Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Prisitaikyti naujame mieste nebuvo sunku, didelio pokyčio nepastebėjau, nes persikraustymui psichologiškai ruošiausi jau iš anksčiau. Kadangi mokymasis labai skiriasi nuo to, kuris yra mokykloje, buvo sunkoka prisitaikyti, suprasti sistemą. Buvo neaišku kaip vyksta paskaitos, kaip reikia ieškoti informacijos ir mokytis, nes didžioji viso to dalis vyksta savarankiškai. Labai džiaugiuosi savo grupiokais, pasidaliname naujienomis, žiniomis, padedame vieni kitiems ir palaikome, visgi draugausime ne vienerius metus, todėl ir klimatą stengiamės palaikyti gerą. Sesija skųstis negaliu, nes pagrindinius kurso dalykus mokausi ne sesijomis, o ciklais, todėl neturiu egzaminų savaitės.

Iš pirmo žvilgsnio skamba gerai, pusės metų dalykai nesugrūsti į kelias savaites, bet egzaminus turiu po kiekvieno ciklo, tai yra kas 3-4 savaites, todėl įtampa jaučiasi kiekvieną dieną. Labai sunku buvo persilaužti, nepasilikti darbų paskutinei dienai bei suprasti, kad turėti dviejų valandų paskaitą, pasibaigiančią 20 valandą penktadienio vakarą yra normalu. Gyvenu bendrabutyje, todėl viena nesijaučiu, o ir kambariokė tiesiog nuostabi. Viską apibendrinus, džiaugiuosi ir studijomis, ir gyvenama aplinka, ir savimi.“

Rimgailė Bulovaitė

„Kadangi studijuoju užsienyje, teko prisitaikyti ne tik prie naujo miesto, bet ir prie naujos šalies, jos kultūros ir kitokio gyvenimo būdo. Amsterdamas, kuris dažnai vadinamas „Šiaurės Venecija”, jau tapo vienu iš mano mylimiausių miestų. Labai džiaugiuosi, kad atradau norimą studijų programą būtent šiame mieste. Studijų krūvis pirmus kelis mėnesius tikrai buvo sunkiai pakeliamas, tačiau dabar jau pradedu apsiprasti. Skirtingai nei daugumoje universitetų Lietuvoje, čia egzaminus turiu laikyti kas septynias - aštuonias savaites, per šį laikotarpį priduodami ir rašto darbai, pristatomi projektai, atliekamos grupinės užduotys.

Į universitetą dažnai keliauju dviračiu, net ir žiemos metu Amsterdamo gatvės yra pilnos dviratininkų, miesto infrastruktūra tam puikiai pritaikyta. Džiugu, kad Amsterdamo universitete yra daug studentų atstovybės renginių ir įvairiausių veiklų, todėl kiekvienas studentas gali rasti jį dominančią veiklą.“

Ernestas Jasiūnas

Vilnius Tech (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Programų inžinerijos studijų programos pirmakursis

„Studijuoju programų inžineriją Vilnius Tech universitete, esu pirmo kurso studentas. Ką studijuosiu, žinojau jau seniai, maždaug nuo pradinių klasių, kuomet gavau savo pirmąjį kompiuterį ir pradėjau programuoti tinklalapius. Iš pradžių galvojau nestoti į universitetą, o rinktis programavimo akademiją, kurioje mokoma vienos disciplinos per žymiai trumpesnį laiką (apie 9 mėn.), tačiau artėjant vasarai reikėjo priimti sprendimą ir nusprendžiau, kad universitete įgysiu ir matematikos žinių, kuriuos atrūšiuoja programuotojus nuo gerų programuotojų. Universitetą rinkausi pagal miestą, nes norėjau gyventi Vilniuje - sesės, daugiau giminių, o ir miestas jaukesnis už Kauną. Pirmas kursas buvo kiek netikėtas, nes programavimo mokėmės nedaug, o dėstomus dalykus jau žinojau atėjęs į universitetą. Priešingai buvo su matematika - krūvis didžiulis, dalykas beprotiškai sunkus, tačiau pirmąjį pusmetį išgyvenau ir dabar matematikos bus mažiau.

Sesija nenustebino, per daug stipriai jai nesiruošiau ir nesinervinau. Mokytis pradedu iki egzamino likus 3 dienoms ir per jas stropiai mokausi, įsidėmiu viso semestro medžiagą. Į egzaminus einu ramiai nusiteikęs, nes pasitikiu savimi, žiniomis. Šiuo metu esu išlaikęs tris egzaminus iš šešių, trys egzaminai dar priešaky. Taip pat džiaugiuosi ir universitetu, nes su dėstytojais palaikome gerą ryšį, neturiu „kirvių“ dėstytojų, o studijų aplinka labai ryškiai skiriasi nuo mokyklos: turime daugiau laisvės, mokomės tik tuos dalykus, kurie įdomūs, daugiau pagarbos tarp studentų ir dėstytojų, jaučiu įgytų žinių pritaikomumą gyvenime, daugiau savarankiško mokymosi, kas man yra patogiau.“