Stebėti, atrasti ir panaudoti (2)
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje toliau vykdomas Erasmus+ projektas „Tobulėjantys mokytojai- geresnė mokykla”. Spalio-lapkričio mėnesiais 7 gimnazijos mokytojos ir gimnazijos direktorė vyko į darbo stebėjimo vizitus Slovakijos, Čekijos, Portugalijos ir Estijos mokyklose. Buvo stebimas ugdymo procesas, mokinių vertinimas ir įsivertinimas, inovatyvių metodikų bei modernių technologijų panaudojimas pamokose bei mokyklos erdvių panaudojimas ugdymui. Paprašiau mokytojų pasidalinti sukaupta patirtimi, pastebėjimais bei įspūdžiais.
Inga Vagonė (dailės mokytoja) ir Jūratė Matiukaitė (informacinių technologijų mokytoja):
„Slovakijos Spišska Nova Ves gimnazijoje nėra srautinio mokymo, lygių ar pasirenkamų dalykų. Dirbama dažniausiai klasikiniais metodais – mokytojo aiškinimas, darbas su vadovėliu. Retai naudojama multimedia, o telefonų naudojimas mokykloje apskritai uždraustas. Didžiausią įspūdį stebėtose pamkose paliko tvarka, drausmė ir pagarba mokytojui. Klasės nedidelės, didžiausias klasė - 13 mokinių.
Nors jau daugybę metų Slovakijos mokytojai dirba nieko nekeisdami, tačiau jie džiaugiasi savo pasiektais rezultatais ir švietimo lygiu. O Lietuvoje mes diegiame naujoves, naudojame įtraukiuosius metodus, bet dažnai atrodo, kad mokome/mokomės egzaminui - vaikomės „skaičių“ ir neretai prarandame ryšį su žmonėmis. Tačiau, džiugu pastebėti, kad pas mus jau pamažu mokymosi rezultatai rūpi ne tik mokyklos administracijai ar mokytojui, o pačiam mokiniui. Į ugdymą įdiegę individualų mokymosi planą, įsivertinimo metodiką, jau sulaukiame rezultatų - mokiniai patys planuojasi savo mokymąsį, analizuoja rezultatus, prisiima atsakomybę.
Bendravimo šiltumas, nuoširdumas, draugiškumas, pagalba per visa vizitą – tai patys nuostabiausi dalykai! Tai puiki proga geriau pažinti save ir tobulėti.”
Valerija Misiūnienė, rusų kalbos mokytoja, ir Rasa Pranckūnienė, fizikos mokytoja:
„Kiekvienas apsilankymas kitoje mokykloje yra patirtis, naujos žinios arba primirštų žinių atgaivinimas. Sužavėjo kalbų, chemijos, fizikos laboratorijos, funkcionali lauko klasė. Amfitetrinė aktų salė. Mokomosios programos yra siauresnės, daugiau dėmesio skiriama įgūdžių tobulinimui. Labai patiko pasitikėjimas mokytojais, jų kompetencija. Mokytojai neturi dalykinių kategorijų.
Patiko žemėlapių panaudojimas užsienio kalbų pamokose, žaidimai temos kartojimui bei įtvirtinimui. Pamokų metu mokiniai daug rašo ant lentos, taiso vieni kitų klaidas. Iš stebėtų pamokų atsivežiau idėją darbui su žodynu. Šią sritį bandysiu tobulinti savo darbe.
Išvykus iš savo šalies supranti, kad reikalingas užsienio kalbų mokėjimas. Buvo smagu, kad daugelyje vietų galėjome susišnekėti rusiškai, supratome čekiškai, tačiau supratome ir tai, kad anglų kalbos žinių dar labai trūksta. Atsirado stimulas toliau mokytis anglų kalbos. Darbo stebėjimas kitos šalies mokykloje leidžia įsivertinti savo darbą.”
Diana Guzienė, gimnazijos direktorė ir Irena Laužadienė, anglų kalbos mokytoja:
„Mokykloje daugiausiai laiko skyrėme socialinių mokslų ir užsienio kalbų pamokų stebėjimui, bendravimui su šių dalykų mokytojais bei mokyklos administracija. Apžiūrėjome mokyklos sporto kompleksą ir gamtos mokslų laboratorijas, domėjomės Portugalijos švietimo sistema bei vadybos ypatumais. Todėl pagrindinės idėjos gimusios po vizito: metodinės priemonės, skatinančios mokinių kritinį mąstymą sukūrimas, ugdymo proceso organizavimo tobulinimas.
Klasėse vyrauja minimalizmas,bendros erdvės yra tvarkingos, bet neperkrautos. Ugdymo turinys yra siauresnis, programų įsisavinimui skiriama daugiau laiko. Nors mokiniai ir nėra išskirstomi pagal gebėjimus, pasirinkta ugdymo programa apibrėžia jų mokymosi lygį. Teko stebėti profesinio profilio klases, kurių kalbos mokėjimas yra gana žemas, kai tuo tarpu humanitarinio profilio klasėse mokiniai demonstravo labai aukštus gebėjimus. Visos pamokos trunka 1 val. ir 30 min. Pamokoje pateikiama struktūruota ir tik pati svarbiausia apibendrinta informacija, kurios supratimą sustiprina daug kūrybiškai pateiktų vizualizacijų, nevengiama diskusijų
Noras sužinoti ir tobulėti profesinėje srityje naudojant kitų šalių patirtį, motyvuoja mokytis ir tobulinti bendravimo užsienio kalba kompetencijas.”
Margarita Zadorožnienė, geografijos mokytoja, ir Daiva Macijauskienė, anglų kalbos mokytoja:
„Arukulos pagrindinėje mokykloje, kaip ir visos šalies švietimo sistemoje, vyrauja ramybė, susikaupimas, glaudus bendravimas ir bendradarbiavimas tarp mokytojų-mokinių, mokytojų-mokytojų, mokytojų-administracijos.
Vertinime ir įsivertinime mokytojai dažnai naudoja Kahoot ir kitas panašias programėles. Vertinama pažymiais už kontrolinius, savarankiškus darbus, projektinę veiklą. Metų pabaigoje vyksta pokalbis tarp klasės vadovo, mokinio ir jo tėvų.
Šioje mokykloje akivaizdūs susitarimai, kurių yra laikomasi. Mokymosi aplinkos šiuolaikiškos.
Mokymo procese gana didelis vaidmuo tenka mokytojui, mokomasi ne „platyn“ o „gilyn“, neskubama, plačiai naudojamos modernios technologijos ir vaizdinė medžiaga per įvairių dalykų pamokas, nestresuojama, jei per pamoką nesuspėjama atlikti visų suplanuotų darbų.
Arukulos mokyklos anglų kalbos mokytojai, prieš panaudojant kokią nors IT programėlę, dalyvauja seminare su Suomijos lektoriais, kurie juos apmoko dirbti su ta programa. Kaip pavyzdį galiu paminėti programą seppo.io. Dar viena siekiamybė-tvarka, drausmė, klasės valdymas, mokinių rodoma pagarba ir aktyvus dalyvavimas pamokoje.”
Skirtingos mokyklos - skirtingos patirtys, bet visos projekto dalyvės darbo stebėjimo vizitus vertina kaip teigiamą patirtį, vienas tai skatina pasitempti, kitas- pasidžiaugti, kad dirba puikiai, dar kitas - motyvuoja mokytis kalbų. Mokytojos išbando sukauptas patirtis ir idėjas savo pamokose, o pačios sėkmingiausios bus patalpintos į projekto skaitmeninį metodinį leidinį.
Medžiagą parengė projekto koordinatorė I. Laužadienė