Rokiškietę A. Fitingovą „užkabino“ darbo patirtis JAV: susižavėjusi rezultatu, dabar pati kuruoja išvykstančius studentus (0)

Atviras pasaulis – lietuviams, šiandien besidžiaugiantiems 35-eriais Laisvės metais, yra ne tik paprasta sąvoka, bet ir realybė, kai galima nevaržomai keliauti ar dirbti kur tik širdis geidžia. Rokiškietė Arina Fitingova prieš keletą metų itin sėkmingai išnaudojo „atviro pasaulio“ sąvoką: prisijungusi prie studentams skirtos programos „Work and travel“, vasarą praleido darbuodamasi už Atlanto. Mergina pasirodė taip puikiai, kad grįžusi į Lietuvą buvo pakviesta prisijungti prie tarptautinės kompanijos „Southwestern Advantage“ kolektyvo ir tapti viena iš dirbti vykstančių studentų grupės vadovių. Pasiūlymą rokiškietė priėmė ir dabar jau penktą kartą buria jaunuosius darbštuolius kelionei į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV).

Kodėl ją sužavėjo programa, ko išmokė „karčios“ patirtys ir ar tikrai yra paprasta išvykti į tolimą užsienio valstybę, nors ir siekiant užsidirbti, Kaune gyvenanti rokiškietė pasakojo „Rokiškio Sirena“ skaitytojams.   

– Paaiškink paprastais, kasdieniais žodžiais, apie ką mes kalbame: kokioje organizacijoje dirbi? Kur ir ką ji veikia?

– Dirbu „Southwestern Advantage“ verslumo ir lyderystės studentų programoje. Tai – tarptautinė kompanija, įsikūrusi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Našvilyje. Organizacija veikia jau daugiau nei 160 metų ir yra viena seniausių edukacinių knygų leidybos kompanijų JAV. Lietuvoje verslumo ir lyderystės studentų programa vykdoma jau daugiau nei 20 metų. Pasinaudodami vadinamąja „Work and travel“ programa, Lietuvoje studijuojantys jaunuoliai vasaros metu vyksta į JAV dirbti – pardavinėja edukacines mokymosi sistemas nuo durų prie durų. Tai vienas sudėtingiausių vasaros darbų, kokius gali pasirinkti studentas, nes dirbti tenka ilgas valandas, atlygis priklauso tik nuo asmeninių pastangų, o atstūmimas yra kasdienė darbo dalis... Pati dalyvavau šioje programoje, dirbau būtent šį darbą ir esu įsitikinusi, kad per tuos tris mėnesius išmokau daugiau, nei galiu išmokti sėdėdama universiteto suole. Tai – gyvenimo mokykla, kurioje mokomės iš klaidų, jų padarę bandome viską iš naujo ir taip augame. Būtent šio darbo patirtis labai sustiprino mano bendravimo įgūdžius, gebėjimą spręsti problemas ir pasitikėjimą savimi.

– O kur buvai išvykusi, kiek laiko ir ar keliavai tik kartą? Nebuvo baugu?

–  Pirmąją vasarą praleidau Ilinojaus (Illinois) valstijoje, kur dirbome pardavinėdami edukacines mokymosi sistemas nuo durų prie durų. Trys mėnesiai darbo, visos darbo dienos – sustyguotos: ankstyvas kėlimasis, šaltas dušas, pusryčiai ir jau prieš 9 valandą pradėdavome belstis į žmonių namų duris. Iš pirmo žvilgsnio dienos gali atrodyti vienodos, tačiau šis darbas yra labai dinamiškas – niekada nežinai, kas atidarys duris ir koks bus pokalbis. Dirbdama mokiausi greitai suprasti, koks yra mano tikslinis klientas, kaip prisitaikyti prie skirtingų miestelių ir tapti atpažįstama vietos bendruomenėje. Didelę reikšmę čia turėjo socialiniai tinklai – pasitaikydavo atvejų, kai žmonės, atidarę duris, mane jau atpažindavo. Tai leisdavo greičiau užmegzti ryšį arba, jei tekdavo, greičiau išgirsti „ne“ ir judėti toliau. Toks darbo pobūdis labai ugdo discipliną, atsakomybę ir gebėjimą dirbti su savimi – savybes, kurių dažnai pritrūksta jauniems žmonėms. Į Ameriką vykau ne vieną kartą – šiuo metu ruošiuosi penktajai vasarai JAV. Visada vyksta jaunuolių komanda, tačiau pirmąjį kartą vis tiek jautiesi taip, tarsi važiuotum viena: nauja šalis, nauja kultūra, nepažįstama aplinka. Tad buvo baimės, daug nežinomybės. Prieš pirmąją kelionę jaučiausi lyg gyvenčiau savotiškoje simuliacijoje. Intensyviai ruošėmės: praktikavome pardavimų kalbą su vadovais, skaičiau daug knygų, dalyvavau visuose mokymuose ir susitikimuose, buvau nuolat užimta, bet tuo pačiu metu dar nelabai suvokiau, kas manęs laukia. Tik nuvykusi į Ameriką supratau, kad viskas – tikra, visgi pirmosios dienos atrodė lyg filme: dideli namai, automobiliai, nuolat besišypsantys žmonės. Labai padėjo tai, kad greitai susibendravome su komandos nariais ir pirmosios darbo vasaros kambario draugėmis. Tai leido greičiau prisitaikyti prie naujos realybės ir jaustis saugiau. O šiandien tai, kas kadaise atrodė baugu ar net neįmanoma, tapo natūralia mano gyvenimo dalimi ir augimo keliu. Šią vasarą vėl vyksiu į Ameriką, tačiau prisipažinsiu: jaudulys niekur nedingsta ir visada sukasi mintys ar esu pakankamai pasiruošusi, ar viską darau teisingai? Vis dėlto per laiką supratau, kad svarbiausia – atiduoti geriausią savo versiją, o rezultatai ateina savaime.

– Be patirto streso pasikeitus aplinkai – išvykus visai vasarai į JAV – kas tuo laiku buvo sudėtingiausia?

– Sudėtingiausia buvo išmokti susitvarkyti su savimi. Darbas nuo durų prie durų reiškia nuolatinį atstūmimą – per dieną gali išgirsti dešimtis „ne“, ir tai neišvengiamai paveikia žmogiškąsias emocijas. Tad iššūkiu tapo ne pats darbas, o gebėjimas kiekvieną rytą atsikelti išlaikant gerą nuotaiką, motyvaciją ir tikėjimą savimi. Be abejo, sudėtinga buvo susidoroti su disciplina – dirbti ilgas valandas, laikytis ritmo net tada, kai nesinori ar kai rezultatai neateina iškart. Būtent tai tapo didžiausia pamoka, nes supratau, kad žmogus stiprybę savyje atranda ne tada, kai viskas sekasi, o tada, kai sugeba eiti toliau net ir per sunkumus.

– Įvertink savo patirtį: ko išmokai, ką patyrei, ką gavai, kaip auganti asmenybė ir gal net pasidalinsi, ką gavai finansiškai?

– Kai patekau į „Southwestern Advantage“ programą, prasidėjo intensyvūs mokymai: pardavimų pagrindai, speciali pardavimų kalba, kaip elgtis skirtingose situacijose ir kaip bendrauti su įvairiais žmonėmis. Visgi didžiausia nauda, kurią gavau – pasitikėjimas savimi. Visada jaučiau, kad galiu daug nuveikti, tačiau anksčiau dažnai trūko tikėjimo savimi, net kai aplinkiniai jį rodė. Šiandien vis rečiau reikia kitų žmonių paskatinimo, nes gerai suprantu, ko man reikia ir ką galiu pati sukurti. Atsirado ir tikėjimas tuo, ką darau, o tai labai skatina judėti pirmyn. Taip pat ištobulinau bendravimo įgūdžius, juk vasaros metu tenka bendrauti su tūkstančiais žmonių, todėl išmoksti aiškiai kalbėti, greitai suprasti kitą žmogų ir jo poreikius. Bendravimas tapo lengvesnis ne tik darbe, bet ir kasdienėse situacijose. Ši patirtis paskatino augti ir kaip lyderei. Supratau, kad lyderystė nėra galutinis taškas, o – nuolatinis procesas, kuriame visada yra kur tobulėti. Kiekviena vasara, kiekviena komanda ir kiekvienas iššūkis leidžia tapti geresne savo pačios versija.

– Dabar pati esi kompanijos komandos dalis. Kokias pareigas užimi, už ką esi atsakinga ir kaip apskritai atsidūrei šioje pozicijoje?

– Šiuo metu esu studentų vadovė ir dabar padedu kitiems jauniems žmonėms pasiruošti šiam iššūkiui – darbui JAV. Mano pagrindinė atsakomybė – bendrauti su studentais, vesti juos per atrankos procesą ir padėti suprasti, ar ši programa jiems tinkama. Vasaros darbas Amerikoje yra tikrai ne kiekvienam, tad labai svarbu suteikti jaunuoliui visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų realiai įvertinti savo galimybes ir priimti sąmoningą sprendimą. Taip pat formuoju savo komandą, su kuria vasaros metu vykstame į JAV ir dirbame pardavinėdami edukacines mokymosi sistemas nuo durų prie durų. Į šią programą pati patekau dar 2021 metų žiemą, kai mano bendrakursė mane rekomendavo vienam iš tuometinių bendrovėje dirbančių studentų vadovų. Aš apie programą nebuvau girdėjusi, todėl žinutę priėmiau gana skeptiškai – atrodė keista, kad nepažįstamas žmogus siūlo vykti dirbti į Ameriką. Visgi vedama smalsumo atrašiau ir pradėjau atrankų procesą. Po dviejų savaičių buvau priimta į programą, prasidėjo mokymai. Apie pardavimus tuo metu žinojau mažai, tad viską teko mokytis nuo nulio: lavinti anglų kalbą, bendravimo įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi. Įgavę pagrindus, su komanda išvykome į Ameriką. Vasaros metu parodžiau stiprią darbo etiką, discipliną ir atsakomybę, todėl man buvo pasiūlyta pačiai tapti studentų vadove. Šios pareigos apima ne tik jau minėtą komandos formavimą, bet ir trenerės (angl. coach) darbą – padedu kitiems studentams mokytis sėkmingai parduoti, valdyti emocijas, išsikelti tikslus ir jų siekti. Taip pat trejus metus buvau atsakinga už programos viešuosius ryšius Lietuvoje. Nors dalies šių pareigų vėliau atsisakiau, iki šiol palaikau ryšius su aukštosiomis mokyklomis, planuoju susitikimus ir bendradarbiavimą.

– Kodėl apskritai likai šioje organizacijoje? Kas tave motyvuoja kasdien atlikti tau patikėtas užduotis?

– Šioje organizacijoje likau pirmiausia dėl žmonių. Labai džiugino tai, kad programoje renkasi panašaus mąstymo jauni žmonės – po pirmosios vasaros mano aplinkoje liko daug asmenų, kuriuos šiandien galiu vadinti artimais draugais. Čia sutikau daug jaunų, ambicingų asmenybių, kurie sąmoningai siekia savo tikslų ir nori augti. Visada ieškojau aplinkos, kurioje pati galėčiau tobulėti ir kasdien matyti to pavyzdį. Būtent tą ir radau. Šioje programoje atsirado ne tik kolegos, bet ir artimi bičiuliai. Labai aiškiai pajutau pokytį savyje jau po pirmosios vasaros ir supratau, kad tai nėra vienkartinė patirtis, o – proceso pradžia. Kuo ilgiau esu šioje programoje, tuo lengviau išsigryninu, ko noriu iš gyvenimo ir kaip galiu priartėti prie savo potencialo. Didžiausia motyvacija kasdien – matyti, kaip auga kiti žmonės. Pasidalinsiu pavyzdžiu: praeitą vasarą mano komandoje buvo studentė, kuri prieš darbą buvo labai užsispyrusi siekti savo tikslų, tačiau pradžia jai buvo itin sunki. Susidūrus su pirmaisiais iššūkiais reikėjo laiko perprasti sistemą, darbo ritmą ir išmokti nepasiduoti. Įgijusi daugiau patirties ir pasitikėjimo savimi, ji pradėjo taikyti išmoktas žinias praktiškai ir tai labai greitai davė teigiamų rezultatų. Dar svarbiau tai, kad ši patirtis atsispindėjo ne tik jos darbe Amerikoje, bet ir grįžus į Lietuvą. Ji tapo labiau savimi pasitikinti, drąsesnė priimant sprendimus ir aiškiau žinojo, ko nori. Matyti tokį žmogaus pokytį yra didžiausia prasmė mano darbe ir viena iš pagrindinių motyvacijų čia likti.

– O ar nesunku pačiai išlikti motyvuota ir dar motyvuoti kitus? Arba jei perfrazuosim klausimą: kiekviename darbe yra kažkas sunkaus... Kas sunku taviškiame?

– Pats darbas iš esmės nėra nei fiziškai, nei techniškai labai sudėtingas. Vertinu vasaras Amerikoje, einant nuo durų prie durų ir Lietuvoje, bendraujant su jaunais žmonėmis. Didžiausias iššūkis slypi kitur – emociniame lygmenyje. Tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje darbo tikslas yra parduoti ar pasiūlyti galimybę, tačiau natūralu, kad produktas ar paslauga tinka ne visiems. Dėl to kasdien tenka susidurti su atstūmimu. Tikrai sunku išmokti teisingai su tuo tvarkytis, o svarbiausia – nepriimti ištarto „ne“ asmeniškai ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą po neįvykusio rezultato. Būtent emocijų valdymas, gebėjimas atsitiesti ir eiti toliau tapo viena svarbiausių pamokų šiame darbe. Kiekvieną vasarą keliauju kartu su studentais – savo suformuota komanda – padedu, palaikau ir dirbu kartu, kad studentai jaustųsi saugiau ir turėtų reikalingą palaikymą.

– Spėju, kad po keturių vasarų ten, už Atlanto, turi jau nemažai draugų JAV? Gal jau nukeliauji ne tik darbo reikalais, bet ir į svečius?

– Taip, per tuos metus JAV atsirado ir pažįstamų, ir tikrų draugų. Yra ne vienas žmogus, pas kurį galėčiau užsukti kelioms dienoms paviešėti keliaudama nebe pagal programą. Jei atvirai, taip ir planuoju padaryti – artimiausiomis dienomis mūsų laukia komandiruotė į Našvilis, o prieš tai su bičiuliais vyksime aplankyti šeimų Ajova valstijoje, pas kurias gyvenome vasaros metu. Ten pasiliksime kelioms dienoms. Bus tikrai keista grįžti į buvusią „darbo teritoriją“ jau ne kaip pardavėjai, einančiai nuo durų prie durų, o kaip svečiui. Tačiau būtent tai ir yra viena gražiausių šios patirties dalių – užsimezgančios tikros, žmogiškos draugystės. Su priimančiomis šeimomis dažnai tampame labai artimi: prisimenu, kartą šeimininkei gaminome lietuvišką tinginį. Tiesa, jis gavosi gerokai saldesnis nei įprasta, o ir surasti tinkamus ingredientus buvo nemenkas iššūkis. Tokios smulkmenos labai suartina ir palieka šiltus prisiminimus.

– Žvelgiant į ateitį: yra galimybės kilti dar kažkur aukščiau ar jau esi aukštumose?

– Šioje organizacijoje visada yra kur augti. Net ir tie žmonės, kurie užima aukščiausias pareigas, nuolat mokosi, tobulėja ir kelia sau naujus iššūkius. Tai viena iš priežasčių, kodėl man čia įdomu – augimas niekada nesustoja. Kalbant apie mane, šios vasaros tikslas – būti ne tik studentų vadove, bet ir žengti žingsnį link organizacijos lyderės vaidmens „Southwestern Advantage“ struktūroje. Tai reikštų atsakomybę ne tik už savo komandą, bet ir už, maždaug, dešimties žmonių grupę. Toks žingsnis būtų rimtas, bet labai motyvuojantis iššūkis. Taip pat esu labai arti pardavimų lyderės pozicijos, kuri reiškia didesnę atsakomybę ir naują augimo etapą. Tačiau viską stengiuosi daryti mažais žingsneliais: atsakingai ir sąmoningai. O pati mėgstu posakį: „Svajoti reikia atsargiai, nes svajonės kartais ima ir išsipildo“.

–  Programa skirta studentams, tačiau ir pati pasakei, kad apie ją nebuvai girdėjusi. Tad kaip ją galima rasti ir kas gali pasinaudoti?

– Šiandien ši programa yra atvira visiems aukštųjų mokyklų studentams, kurie nori vasaros metu ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save, sustiprinti pasitikėjimą savimi, išmokti bendrauti su žmonėmis ir dirbti savarankiškai. Studentai apie programą dažniausiai sužino per draugus, universitetus, socialinius tinklus arba per pačius studentų vadovus. Šiuo metu kaip tik formuoju savo komandą ir ruošiuosi jau penktajai vasarai Amerikoje. Tai etapas, kai bendrauju su studentais, atsakau į jų klausimus ir padedu suprasti, ar ši programa jiems tinkama. Kiekvienas gali pabandyti, tačiau labai svarbu sąmoningai įsivertinti savo motyvaciją ir pasirengimą iššūkiams.

– Tau jau – atviras pasaulis. O ką reiškia gimtinė – Rokiškis?

– Šiuo metu gyvenu Kaune, bet Rokiškis man išlieka labai svarbia vieta. Kaip sakoma: „Namai ten, kur širdis“, o mano širdis tikrai dar yra Rokiškyje. Čia visada gera sugrįžti pas palaikančią šeimą, draugus ir pažįstamą aplinką. Būtent Rokiškyje pradėjo formuotis mano asmenybė: mokiausi, lankiau muzikos mokyklą, augau ir kaupiau pirmąsias patirtis, kurios iki šiol daro įtaką tam, kokia esu šiandien. Gyvenimas nuvedė į kitus miestus, net į kitą šalį, ryšys su Rokiškiu niekur nedingo – tai vieta, kurioje visada jaučiuosi savimi.

– Ačiū už mintis ir pozityvią energiją! Sėkmės.