Irena Juodelytė Varnienė: žodžiai, skirti Tėvui (0)

Publikuota: 2020-06-07 Kategorija: Tribūna
Irena Juodelytė Varnienė: žodžiai, skirti Tėvui
Rokiškio Sirena nuotr. / Irena Juodelytė Varnienė

Žodžiai, skirti TĖVUI           

Pavasaris jau buvo išleidęs visą gamtą stropiai ir tvarkingai sprogti, žaliuoti ir žydėti, čiulbėti, džiaugtis ir ruošėsi vadžias perduoti vasarai. Gamtos harmonija traukė, viliojo visus į gamtą pasimėgauti smaragdine žaluma, žiedais ir giesmininkų balsais. Tiesa, tam koją kišo karantinas, bet miesto berniūkščiams jis buvo nė motais. Susirinkę į mikrorajono parką, jie suposi hamakuose ir šnekėjosi. Beje, jie neblogai vienas kitą pažino: gyveno toje pačioje gatvėje, mokėsi toje pačioje mokykloje ir nuo vaikystės kartu žaidė, postringavo, dalinosi nuomonėmis, lūkesčiais, sielvartu ir džiaugsmais. Šįkart kalba pasisuko apie tėvą ( ne visi jį turėjo, bet visiems jo reikėjo).

-  Birželio pirmą sekmadienį vėl Tėvo diena, ką tu pasakytum savo tėvui? – pradėjo vienas.

- Man labai reikia Tavęs, Tėve, ramaus, protingo ir pasitikinčio savimi, kad turėčiau kuo didžiuotis ir visada galėčiau paklausti, ko dar pats nežinau, nepažįstu, nesuprantu, o Tu ramiai paaiškintum, kantriai padėtum išspręsti, atlikti užduotį, sukonstruoti, pasigaminti, pataisyti, sukurti, aptarti kartu skaitytą knygą ar matytą filmą, - kalbėjo antras.

- O man reikia  Tavęs, visą savo dėmesį skiriančio mūsų šeimai: po darbų laiku grįžtančio į namus, kad visi kartu paanalizuotume dienos įvykius, nutikimus ir būsenas, kad drauge pasikalbėtume, pasidžiaugtume, rastume atsakymus į iškilusius klausimus, apsikabintume. Man reikia Tavęs tokio paprasto, nuoširdaus, randančio laiko pažaisti su manimi, kai aš to prašau, neatsisakančio pakeliauti, pasportuoti. Aš amžinai likčiau Tau dėkingas už man skirtą dėmesį ir dovanotą valandą, - vėl atsiliepė pirmasis.

- Ir man labai reikia Tavęs, Tėti, rūpestingo ir atsakingo, jaučiančio ir besidominčio, kokių problemų man kyla mokykloje, būreliuose, gatvėje ar kieme, kad Tau rūpėtų mano dvasinė būsena, santykiai su kitais žmonėmis.  Aš turiu Tau tiek daug ką pasakyti,- pritarė trečias.

- Man reikia Tavęs labai kantraus, net tada, kai būsiu ne taip padaręs, ne taip pasielgęs, ne tokiu tonu pasakęs, bet kad Tu į tai sureaguotum ramiai, nešauktum ir nebartum manęs. Žinau, Tavo švelnumas ir supratingumas padėtų ir man suprasti save ir augti, keistis, - garsiai svajojo vaikas.

-Ypatingai man reikia Tavęs sąžiningo ir doro, tvirtų principų ir valios, galinčio atsispirti bet kokiai pagundai, besilaikančio dešimties Dievo įsakymų - pavyzdingo tėvo. Kitaip į ką gi aš galėčiau lygiuotis, iš kur pavyzdį imčiau, į ką gyvenime atsiremčiau, -  antrino ketvirtasis.

- O aš jam padėkočiau ir pasakyčiau, - pridėjo penktasis. - Aš laimingas, kad Tu manęs niekada neiškeitei į draugų būrį, į butelį ar kitas priklausomybes. Laimė, kad Tu nebuvai ir nebūsi nusikaltėlis, veidmainis, melagis ar despotas, kad Tu manęs nepameti, neatstumi, nepamiršti, kad visada esi šalia., saugai mano širdį nuo sopulio. Jei būtų kitaip - kaip aš galėčiau ištverti?

- Tėte, Tėveli, Tėtuk, man labai reikia Tavęs tokio, koks esi, kokį Tave ir turiu, nes Tu man vienintelis šitoje žemėje,  vienas ir nepakeičiamas, - šaukė jų visų širdys. - Myliu Tave. Su Tėvo diena.

Nors jie dar buvo paaugliai, bet intuityviai ilgėjosi darnos ir harmonijos, kurią matė gamtoje. Šeimos darnai,  bendrystei, dvasiniam gerumui būtinas motinos ir tėvo sutarimas, o tėvui čia skiriamas ypatingas vaidmuo. Nuo jo priklauso, ar nepaskandins vaikų sielų dažnai tamsi ir audringa gyvenimo jūra. Tėvas Stanislovas sakė: „Vyro širdyje turėtų rusenti slaptas troškimas: galbūt sukonstruoti laivą ir juo plaukti, pastatyti bažnyčią ir joje melstis, sukurti simfoniją ir ją atlikti, nutapyti paveikslą ir jį parodyti kitiems, užsėti lauką ir jį prižiūrėti... Yra dar daugybė darbų, dėl kurių Dievas sukūrė žmogų, kad jis pats toliau kurtų“. Tik tėvas ( aišku, ir mama) pasėja vaiko širdyje gėrį, draugiškumą, meilę ir ramybę.. Būkit visi vyrai pasveikinti TĖVO dieną. Jūsų tikrai reikia Jūsų vaikams.

 

 Irena Juodelytė Varnienė, LKRS narė

 

Tai yra originalus autoriaus tekstas.

„Rokiškio Sirena“ redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su išsakyta nuomone. Skiltyje „tribūna“ galite pasisakyti visi.

Savo tekstą siųskite el. paštu reklama@rokiskiosirena.lt arba paprastu paštu Nepriklausomybės aikštė 12, Rokiškis.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video