Kaip nepasimauti ant „(ne)populiarių“ studijų kabliuko (0)

Šiemet vienas studentas, atsiimdamas diplomą, pašmaikštavo apie sėkmingą geografą, radusį darbą.... Kas šyptelėjo, kas vyptelėjo, daugelis nuleido akis. Aš supykau. Supykau ant savęs, nes mano pusmetis bandant paneigti klaidingus, jokio racionalaus pagrindo neturinčius stereotipus, nuėjo vėjais. Atrodo – jokio rezultato. Ir toliau kalbėdami apie perspektyvas, jaunuoliai pamiršta geografiją. Nors sutikus specialistus, kurie vos prieš pusmetį pabaigė šias bakalauro studijas, nė karto neteko išgirsti, kad jie neturėtų darbo arba, kad tas darbas būtų permažai apmokamas.     

Apie studijų kokybės vertinimo kriterijus nekalbėsiu, nors tikiu, kad jau dabar pusę skaitytojų prunkščia sau į delną ir baksnoja į reitingus ar kokią nors, tiksliai nenurodant kelių šimtų metų senumo, statistiką. Kalbėdami apie studijas dažniausiai bandome pasverti perspektyvas. Kažkaip išmatuoti, apibrėžti ir įvardinti kas yra perspektyvi profesija šiandien? Kokia ji bus po penkių metų? Jau sutariama, kad ateityje daugiausiai darbo turės tų specialybių atstovai, kurie šiuo metu dar niekur nėra ruošiami. 

Nors oficialiai tokios profesijos nėra, šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjančiais urbanistais – miestų specialistais–  tampama pabaigus architektūros, sociologijos, ekologijos, geografijos ir dar kitas studijas. Kiekvienas bazinis išsilavinimas teikia skirtingą požiūrį į miestą, jo sistemos vystymąsi, todėl patys įvairiausi specialistai turi ką pasiūlyti sprendžiant sudėtingas interesų derinimo problemas. Šiandienos profesijų pavadinimai ir koncepcijos keičiasi ir tai vyks vis sparčiau. 

Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje atsirado daug naujų profesijų, pradedant grafinio dizaino, genetiškai modifikuotų augalų specialistais, virtualių valiutų analitikais ir brokeriais ar socialinių medijų profesionalais. Tačiau kai renkiesi studijas, tu ne visada renkiesi profesiją, dažniau – požiūrį į pasaulį, atspirties tašką, nuo kurio tekst atsispirti konkurencinėje darbo rinkos kovoje.  

Grįžkime prie geografijos. Erdvinis mąstymas, ryšių ir sąsajų nustatymas yra integruota daugelio gyvenimiškų situacijų ir sprendimų dalis. Stereotipai trukdo mums matyti srities ir savo pačių galimybes. Kažkokios nesuvokiamos jėgos dėka, mokiniai mano, kad mokykloje per dvi savaitines geografijos pamokas išmoko visko, ko galėjo. Ko neišmoko – įsisavins navigacijos, geografijos informacinių sistemų ir interneto pagalba.  

Deja, tokiems moksleiviams net į galvą nešauna mintis, kad miestai planuojami ne chaotiškai, valstybė valdoma ne vien politikų barniuose, o atsakingai analizuojant ir derinant skirtingų sričių interesus, o jų naudojamas navigacines sistemas turi kuria mokykloje tas pačias geografijos pamokas lankiusių ir vėliau šiuos mokslus tęsusių specialistų. Kol prieštaraujame sveikai nuovokai analizuoti studijų programas ar bent susipažinti su kompetencijomis, kurias padės įgyti pasirinktos studijos, pro akis praplaukia daug tuščių, jokiu turiniu mums neužpildytų, specialybių pavadinimų.  

Vos per šešis domėjimo geografija mėnesius pamačiau ir pati sau paneigiau visą tuziną  stereotipų, pastebėjau geografų plačias galimybes, perspektyvas, supratau kuriuo keliu eina pasaulis. Demografija, klimato kaita, statybos, investicijos, aplinkosauga, miestų plėtra, kultūrinė tapatybė – visa tai raktiniai žodžiai į geografiją.   

Daugelis iš geografų džiaugiasi, kad jiems nėra didelės konkurencijos. Juk solidžius darbo užmokesčius gaunantys programuotojai profesionalais vadintis pradeda tik po dešimtmečio intensyvios kovos žemesnėse lygose. Inžinierių ar teisininkų yra tiek daug, kad konkursai į darbo vietas yra nemažesni nei į valstybės tarnybą. Pradedančiųjų dosniais darbo užmokesčiais apkrauti neskuba ir medikai. Rezidentų streikai jau tapo įprasta norma... Ir vis dėlto... moksleiviai ir toliau tikėdamiesi, kad jiems pavyks geriau nei kitiems, intensyviai varžosi konkursuose. Net jeigu matematika ir braižyba, biologija ar informacinės technologijos yra atmetamos kiekvienos kūno ląstelės. Jie padarys viską dėl perspektyvų, nors ir miglotų. Gal man taip nebus? – klausia draugų ir pažįstamų ar bet jau tyliai apie tai pagalvoja moksleiviai.   

Jeigu nori pasiekti daugiau, duok sau laiko nuspręsti ar bent jau pasidomėti prieš užklijuodamas (ne)perspektyvumo etiketę.

Komunikacijos specialistė Agnietė Vilkišienė

(Pasisakiusiojo kalba netaisyta).

"Rokiškio Sirena" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su išsakyta nuomone. Skiltyje "tribūna" galite pasisakyti visi.

Savo tekstą siųskite el. paštu reklama@rokiskiosirena.lt arba paprastu paštu Nepriklausomybės aikštė 12, Rokiškis