Kur mus nuves bukagalviai? (17)

Žvelgdamas į išbalansuotą pasaulį, į badaujančius ir teroristų žudomus žmones, į karinės pramonės vystymąsi, niekaip negaliu suprasti, kaip Lenkija, tokia religinga, katalikybės puoselėta tauta, atvykus popiežiui išsibalansavo ir dalis vyskupų neatėjo į išskirtas religines priemones susitikti su popiežiumi. Pontijus pakritikavo, kad bažnyčiose yra iškabinti religinių paslaugų kainininkai ir jam pasirodė, kad čia vaikščioja ,,dideli pinigai“.

Na, o mūsų Seimas? Darbo partija paskelbė, kad Gediminas Vagnorius yra į Seimą sąrašinis 10-uoju numeriu. Niekaip nesuprantu šito kaimo ,,žudiko“ ir darbo partijos šūkio ,,Atgaivink kaimą“. Juk jis 1992 metais, po pasirašyto potvarkio likviduoti kolūkius ir tarybinius ūkius, mūsų tuo laiku sovietinei žemdirbių delegacijai pasakė, kad Lietuvai žemės ūkis nereikalingas. Šimtai vadovų, tame skaičiuje ir aš, atidaviau tuo laiku rajono administratoriui Vytui Kačinskui pareiškimą atleisti mane iš pareigų, kuris iš džiaugsmo atvažiavo į namus paimti jo. Šimtai Lietuvos žemės ūkio specialistų, elektrikų, suvirintojų, tekintojų, o Laibgaliuose ir 60 statybininkų liko be darbo. Ir šiandien šios padugnės skelbia šūkius, kurie tik skamba, kaip sustabdyti Lietuvos ekonomikos ir valstybės sunaikinimą.

Nei vokiečių gaubicos, nei amerikietiški tankai nepadės pakelti Lietuvos gerovės. Tokia darbšti lietuvių tauta pateko į parazituojančių, vaikščiojančių po Seimą su kaklaraiščiais vagių globą. Net signataras Egidijus Klumbys, kuris su a.a. Kazimieru Uoka balotiravosi Rokiškio krašte, skelbdamas, jei jį išrinks į Seimą, tai rinkėjai po 5 metų gyvens kaip švedai. Šiandien jis pripažįsta, kad buvo pasiklydęs ir kad išsivaikščiojančią Lietuvą, sugriautą kaimą ir pramonę jis nebeprikels. Mes parodėm didžiulį džiaugsmą ir vienybę Baltijos kelyje, įrodėm, kad mes nepriklausomi ir mylime Lietuvą. Juk ji buvo pirmaujanti pramonės ir žemės ūkyje. Ir kai kuriais rodikliais lenkė Daniją ir Suomiją. Aš sovietmečiu lankydamas Danijos, Suomijos, Vokietijos, Kanados, Amerikos žemdirbius, ,,pavogdavau“ iš jų gamybinę patirtį, techniką, pastatus. Ir man pavykdavo juos įgyvendinti. Laibgaliuose pastačius dvi po 500 kub. m elektrodines katilines, šildymo talpyklas ir su suprojektavus 1,7 ha šiltnamį, stalčiuje atsirado pas mane 100 pareiškimų į kolūkį, nes žinojo, kad bus jam gyvenamas namas, darbas, sveikatos kompleksas ir Panevėžio dramos teatras.

Kodėl Seimo narys Vytautas Saulis važinėja su pažadais, kodėl rajono meras ir toliau griauna sovietines relikvijas, kaltindamas rajono žmones, kad ne jis kaltas, kad žydelį nugriovė, bet kalti jį privertę gyventojai. Kodėl jis nesikreipė į Antaną Trumpą, kuris išlaikė nesugriovęs pieno pramonės rajone, suteikdamas darbą šimtams žmonių, kodėl jis nesikreipė į Zenoną Akramavičių, kuris atidarė savo ūkio gamybos gaminiams kelią į Europos Sąjungos respublikas. Dideliu gamybos keliu veda melioraciją ir ūkį, tarnaudamas žemdirbiams, Jonas Smalinskas. Susirinkęs meras grupę patarėjų iš policininkų, mokytojų, kultūros darbuotojų, niekada nedirbusių gamyboje, kurie gali būti ne vadovai, bet varovai. Norėdamas pakelti socialdemokratų autoritetą, ieško buvusių komunistų partijos sekretorių ir stato juos į varovų gretas. Norint pajudinti rajoną, reikia dirbti su Lietuvos ambasadoriais, kad jie atrastų investitorius, kurie padėtų pastatyti rajone pramonės objektą su reiklia preke ir europietišku atlyginimu dirbantiesiems. Tada nereikės tuščių plepalų apie išvykusių sugrįžimą į Tėviškę.

Vytautas Šlikas                                                                                        

Užsakymo nr. 0344

„Rokiškio Sirena“ už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.