Kolageno vartojimo strategija ir laukiamas poveikis: kiek laiko reikia sąnarių regeneracijai (0)

Lietuvoje, kur drėgnas ir vėsus klimatas vyrauja didžiąją metų dalį, sąnarių ligos ir degeneraciniai pakitimai yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės bei aktyviai sportuojantis jaunimas. Vaistinėse ir sveikatos prekių parduotuvėse stebimas nuolatinis susidomėjimas maisto papildais, skirtais judėjimo atramos sistemai stiprinti, o kolagenas tarp jų užima lyderiaujančią poziciją. Visgi, nepaisant didelio informacijos srauto, vartotojai dažnai stokoja kantrybės ir nustoja vartoti preparatus per anksti, nesulaukę staigaus efekto, kurį neretai žada agresyvi reklama.

Sąnarių kremzlinio audinio atstatymas yra lėtas, sudėtingas biologinis procesas, kurio negalima paspartinti paprastu „stebuklingu“ preparatu per kelias dienas ar savaites. Norint suprasti, kiek laiko būtina vartoti kolageną, kad būtų pasiekti apčiuopiami klinikiniai rezultatai, reikia gilintis į žmogaus fiziologiją ir jungiamojo audinio regeneracijos ciklus. Specialistai pabrėžia: sąnarių sveikatinimas yra ilgalaikis įsipareigojimas, o ne momentinis sprendimas, todėl vartojimo trukmė yra kritinis veiksnys, lemiantis terapijos sėkmę arba nesėkmę.

Biologinis kolageno veikimo mechanizmas

Norint suvokti, kodėl kolageno poveikis nėra momentinis, būtina suprasti, kaip šis baltymas veikia organizme. Kolagenas sudaro apie 70 procentų sąnario kremzlės masės, tačiau kremzlė, skirtingai nei raumenys ar oda, neturi kraujagyslių. Tai reiškia, kad maistinės medžiagos į ją patenka tik difuzijos būdu iš sinovinio skysčio, todėl medžiagų apykaita šiame audinyje yra itin lėta. Kai žmogus pradeda vartoti hidrolizuotą kolageną, jis pirmiausia suskaidomas į aminorūgštis ir bioaktyvius peptidus virškinamajame trakte, kurie vėliau kraujotakos sistema pasiekia tikslinius audinius.

Organizmas šiuos peptidus atpažįsta kaip signalą, skatinantį natūralią nuosavo kolageno gamybą: tai tarsi statybinė medžiaga ir kartu „komanda“ ląstelėms (chondrocitams) atnaujinti tarpląstelinę matricą. Tačiau šis procesas reikalauja laiko ir nuolatinio „statybinių medžiagų“ tiekimo. Nutraukus vartojimą po mėnesio, procesas sustoja pradinėje stadijoje, kai audinys dar nėra spėjęs struktūriškai sutvirtėti. Todėl mokslinėje literatūroje dažniausiai minima, kad minimalus vartojimo kursas turėtų trukti ne trumpiau kaip 12 savaičių.

Pirmasis etapas: subjektyvūs pojūčiai ir adaptacija

Per pirmąsias keturias–aštuonias vartojimo savaites didžioji dalis pacientų gali nepajusti jokių radikalių pokyčių, ir tai yra visiškai normali fiziologinė reakcija. Kai kuriais atvejais, ypač jei organizme trūksta baltymų, suvartotas kolagenas pirmiausia panaudojamas gyvybiškai svarbesniems organams ar odos bei kraujagyslių būklei gerinti, o sąnarius pasiekia tik vėliau. Lietuvoje atlikti stebėjimai rodo, kad vartotojai dažnai tikisi skausmo sumažėjimo jau pirmąją savaitę, tačiau kolagenas nėra nuskausminamasis vaistas – jis neveikia uždegimo mediatorių taip, kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

Šiame etape svarbiausia yra drausmė ir reguliarumas. Dažna klaida, kurią daro Lietuvos gyventojai: vartojimas „proginis“ arba tik tada, kai jaučiamas skausmas. Kadangi kolageno kaupimasis audiniuose vyksta palaipsniui, kraujo plazmoje turi būti nuolat palaikoma tam tikra aminorūgščių (glicino, prolino, hidroksiprolino) koncentracija. Pirmojo mėnesio pabaigoje kai kurie žmonės gali pastebėti sumažėjusį sąnarių „traškėjimą“ ar rytinį sąstingį, tačiau tai dažniau siejama su pagerėjusia sinovinio skysčio kokybe, o ne pačios kremzlės ataugimu.

Rekomenduojama kurso trukmė pagal klinikinius tyrimus

Dauguma recenzuojamų medicininių tyrimų nurodo, kad kliniškai reikšmingas sąnarių funkcijos pagerėjimas – skausmo sumažėjimas, judesių amplitudės padidėjimas ir uždegiminių procesų slopinimas – stebimas po 3–6 mėnesių nuolatinio vartojimo. Tai yra auksinis standartas gydant osteoartritą ar siekiant prevenciškai sustiprinti sąnarius.

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad maksimalus efektas pasiekiamas po pusės metų nenutrūkstamo vartojimo: būtent per šį laikotarpį lėtoji kolageno apykaita kremzlėje pasiekia tokį lygį, kai struktūriniai pokyčiai tampa apčiuopiami. Esant dideliems degeneraciniams pakitimams (pvz., III laipsnio artrozei), kursas gali būti pratęsiamas ir iki 9–12 mėnesių. Svarbu paminėti, kad Lietuvos klimato sąlygomis, ypač šaltuoju periodu, sąnarių būklė natūraliai prastėja, todėl rudenį pradėtas kursas turėtų tęstis visą žiemą, kad būtų kompensuojamas neigiamas aplinkos poveikis.

Gydytojo įžvalgos apie kantrybę ir lūkesčius

Medicinos atstovai vieningai sutaria, kad didžiausias iššūkis gydant lėtines sąnarių ligas papildais yra paciento lūkesčių valdymas. Dažnai tikimasi greito rezultato, kuris fiziologiškai neįmanomas. Apie tai, kaip svarbu laikytis nustatyto režimo, kalba ir specialistai.

Kaip teigia gydytojas ortopedas-traumatologas Andrius, dirbantis vienoje didžiausių šalies klinikų: „Pacientai dažnai įsivaizduoja, kad kolagenas veikia kaip tabletė nuo galvos skausmo. Tačiau mes kalbame apie audinį, kuris neturi tiesioginės kraujotakos. Maistinės medžiagos į kremzlę patenka labai lėtai, tarsi sunkiasi per kempinę. Savo praktikoje matau, kad realų, objektyvų pagerėjimą pajunta tie, kurie nenutraukia vartojimo po pirmo mėnesio. Jei žmogus sako, kad papildas neveikia po dviejų savaičių, jis tiesiog nesuteikė savo organizmui šanso. Kitas aspektas – dozė. Dažnai vartojami per maži kiekiai, kurie neturi terapinio poveikio.“

Ši gydytojo pastaba atkreipia dėmesį į dar vieną problemą: netinkamą dozavimą. Siekiant rezultatų sąnariams, rekomenduojama paros dozė dažniausiai svyruoja nuo 5 iki 10 gramų hidrolizuoto kolageno.

Veiksniai, lemiantys rezultatų spartą

Nors bendra rekomendacija yra 3–6 mėnesiai, individualus atsaką į gydymą lemia keletas papildomų faktorių, į kuriuos būtina atsižvelgti planuojant vartojimo strategiją:

• Amžius: kuo vyresnis žmogus, tuo lėtesnė natūrali kolageno sintezė ir tuo prastesnis pasisavinimas. Vyresniems nei 60 metų asmenims gali prireikti ilgesnio kurso nei trisdešimtmečiams.
• Gretutinės medžiagos: kolageno sintezei būtinas vitaminas C. Lietuvoje, kur šviežių daržovių ir vaisių vartojimas žiemą sumažėja, vitamino C trūkumas gali stabdyti kolageno įsisavinimą. Be pakankamo vitamino C kiekio, net ir brangiausi papildai gali būti neveiksmingi, nes kolageno skaidulos nesusiformuos tvirtos.
• Gyvenimo būdas: rūkymas ir didelis cukraus suvartojimas (glikacijos procesas) ardo esamą kolageną ir trukdo susidaryti naujam. Rūkančiam asmeniui teigiami rezultatai pasireikš vėliau arba bus mažiau išreikšti.

Ką daryti pasiekus rezultatą?

Pasiekus norimą rezultatą – sumažėjus skausmui ir pagerėjus judrumui – kyla klausimas: ar galima nutraukti vartojimą? Staiga nutraukus papildų vartojimą, organizmas kurį laiką dar naudoja sukauptus rezervus, tačiau natūralus senėjimo procesas ir kolageno irimas tęsiasi. Specialistai rekomenduoja pereiti prie palaikomojo režimo. Tai gali būti mažesnės dozės vartojimas arba periodiniai kursai (pvz., vartojama 3 mėnesius, daroma 2 mėnesių pertrauka).

Lietuvos kontekste, kur mitybos racione vis rečiau pasitaiko natūralių kolageno šaltinių (tokių kaip ilgai virta kaulų rinka ar šaltiena), o ir jų vartojimas dažnai ribojamas dėl cholesterolio ar riebalų, papildai tampa saugesne ir efektyvesne alternatyva. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra vienkartinė investicija, o greičiau nuolatinė higiena, skirta judėjimo kokybei išlaikyti.

Apibendrinant galima teigti, kad kolagenas sąnariams yra veiksminga priemonė, tačiau ji reikalauja laiko ir kantrybės. Apčiuopiami rezultatai dažniausiai pasireiškia po 3 mėnesių reguliaraus vartojimo, o maksimali nauda išryškėja po pusmečio. Svarbu nepasiduoti pirmosiomis savaitėmis ir suprasti, kad investicija į sąnarių sveikatą yra ilgojo laikotarpio projektas, kurio sėkmę garantuoja nuoseklumas ir teisingas požiūris į savo kūno fiziologiją.

Užs. nr. 3441.