Alicijai Matiukienei - solidus įvertinimas (5)

Rokiškio rajono J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Juo Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje. Teikimą ordinui pateikė Lietuvos respublikos Kultūros ministerija. Sveikiname!

Sužinojo prieš kelias dienas

„Rokiškio Sirena“ garbingą apdovanojimą pelniusią A. Matiukienę suskubo pasveikinti viena pirmųjų. Toks apdovanojimas – didžiulės reikšmės įvykis rajonui apskritai ir jo kultūrinei visuomenei. Apie tai, kad Prezidentas Gitanas Nausėda įteiks jai apdovanojimą, pašnekovė sužinojo tik praėjusį ketvirtadienį. Kaip pati prisipažino, žinia buvo labai netikėta.

Tylaus žmogaus dideli darbai

Šis ordinas – puiki iliustracija to, kad didžius darbus daro tylūs žmonės. Nemėgstantys būti rampų šviesoje, atkreipti į save dėmesį. Ir A. Matiukienė savo darbu įrodė, kad bibliotekininkas nelygus pilkai pelytei. Jis ryškus savo darbais, įžvalgomis, talentais. 

Išvardinti A. Matiukienės indėlį ne tik į rajono, bet ir visos šalies kultūrinės, informacinės visuomenės raidą yra sudėtinga dėl darbų didžiulės gausos. Dar tuomet, kai internetas į visuomenės gyvenimą skynėsi tik pirmuosius žingsnius, tolimais 2003-2004 m. rajono bibliotekose prasidėjo sparti šių technologijų plėtra. Dar tada, kai interneto ryšis ir kai kuriuose Rokiškio kvartaluose, o ką jau kalbėti apie atokesnius miestelius, buvo neprieinamas technologinis stebuklas, A. Matiukienė manė, kad pats laikas keisti visuomenę. Jos idėjų, iniciatyvumo dėka rajono bibliotekose atsirado kompiuterizuotos, visiems prieinamos darbo vietos. Kas suskaičiuos, kiek rajono žmonių jose pradėjo savo pažintį su technologijomis: mokėsi dirbti MS Ofice programomis, elektroniniu paštu, skype ir kitomis programomis. Netgi dabar, visuotinio karantino sąlygomis, Rokiškio J. Keliuočio viešoji biblioteka yra skaitmeninio raštingumo lyderė tarp Lietuvos rajonų. Ne veltui dar tolimais 2004-aisiais A. Matiukienė buvo pripažinta Rokiškio rajono Metų europiete. Iš tiesų pasaulis jos įžvalgų, drąsos, šiuolaikiškumo dėka tapo prieinamas net atokiausiuose rajono miesteliuose. Rajono bibliotekos tapo ne tik internetinės bankininkystės, skype pokalbių su artimaisiais, bet ir moderniausių mokymų, įdomiausių virtualių renginių vieta. Ir netgi tada, kai pirmojo karantino metu it oro trūko apsaugos priemonių, bibliotekoje moderniu 3D spausdintuvu (kuriuo anksčiau buvo mokomi dirbti jaunieji rokiškėnai) buvo spausdinami rėmeliai apsauginiams veido skydams. 

Jau vien dėl to A. Matiukienė nusipelnė aukščiausių įvertinimų.

O kur jos indėlis į rajono kultūrinę raidą? Juk Juozo ir Alfonso Keliuočių Palikimo Studijų Centras vienas svarbiausių faktorių, palaikančių rajono kultūros gyvastį ir jos raišką. Šio centro darbai išskirtiniai. A. Matiukienė yra ne tik šio centro vadovė, bet ir kultūrinio žurnalo „Prie Nemunėlio“ redaktorė. Rajone leisti kultūrinį žurnalą aplinkybėmis, nepalankiomis popierinei spaudai apskirtai, o ką bekalbėti apie kultūrinę, yra didžiulis žygdarbis. Ir kiekvieną iš gausybės žurnalo numerių pildyti aukščiausios kokybės straipsniais kultūros, meno, istorijos temomis. 

Juozo Keliuočio premija – svarbus akstinas puoselėti rajono kultūrinį gyvenimą. O į šalies literatūrines aukštumas Rokiškio J. Keliuočio viešąją biblioteką iškelia tai, kad čia teikiama prestižinė Liudo Dovydėno premija, skiriama už kalendoriniais metais išleistą geriausią lietuvių autorių romaną. 

O kur didžiulis įdirbis bendraujant su iškiliais kraštiečiais, jautrus literatūros ir istorijos tendencijų pajautimas, noras ir drąsa būti pirmaisiais, minančiais takus. To pavyzdys – garsusis Matildos Olkinaitės dienoraštis, pirmą kartą publikuotas būtent „Prie Nemunėlio“ puslapiuose.

Jei prieš keletą metų visa jėga ir grožiu Rokiškio bibliotekininkams išskleisti sparnus trukdė ankštos, naujausioms veikloms nepritaikytos patalpos, tai dabar, atnaujinus pastatą, jis tapo erdve, kurioje yra vietos minčiai bet kokia forma: senovės rankraščiu, knyga, skaitmenine laikmena, paveikslu, muzikos garsais. Bibliotekos salė tapo daugiafunkce: ir parodų, reprezentacinių renginių galerija, ir jaukia knygų sutiktuvių, įdomiausių konferencijų, kurių temos plačios – nuo Vilniaus universiteto Rankraščių skyriaus lobių, iki diskusijų apie Lietuvos teisės sistemos raidą. O kur dar erdvė susitikti, bendrauti ir ryškiausioms šalies literatūros žvaigždėms, ir savo knygų sutiktuves rengiantiems rajono literatams. O kur dar koncertai ir spektakliai, salėje ir jaukiame Pauliaus Širvio kiemelyje, jo poezija padabinti beržai, kasmetinės Širvynės...

Biblioteka yra neabejotina rajono kultūrinio gyvenimo Meka. Svetingai sutinkanti kiekvieną, telkianti visą rajono visuomenę, nuo mažylio iki senjoro, nuo darbininko iki kunigo ar kario. Ir visuomet šalia yra jos simbolis – A. Matiukienė. Jai įžvalgų, erudicijos galima tik pavydėti. Tačiau net didžiausių švenčių, svarbiausių įvykių metu ji yra šalia, tačiau niekada nesiveržia į scenos centrą, leisdama kalbėti paveikslui, knygai, muzikai, pašnekovui. Džiugu, kad jos darbai ir pastangos neliko nepastebėti.