Augenijos Ruželienės pynė – nuo tradicijų ligi rekordo (0)

Balandžio 4 d. Skapiškio kultūros centro padalinyje bus atidaryta rokiškietės, pynimo iš vytelių amato meistrės Augenijos Ruželienės darbų paroda. 14 val. vyks susitikimas su autore ir edukacinis užsiėmimas. Su tautodailininke A. Ruželiene kalbėjomės apie seną amatą, kurio ji mokosi ir moko kitus jau 14 metų.

 Ūkis ir amatas

Pindama dar vieną krepšį moteris pasakoja tik pastaruoju metu sulėtinusi tempą – reikia skirti laiko ir anūkams. Tačiau iš pradžių azartiškai kibo į naują veiklą. 2008 m. susidomėjusi pynimu bandė raštus, šlifavo įgūdžius. Sužinojusi, kad jaunimo mokykloje vakarais vyksta kursai suaugusiems, važinėjo ten kelis mėnesius. „Mus mokė Regina Raišienė. Nusivežiau parodyti savo padarytų darbų, norėjau kuo greičiau išmokti, kad nereiktų ilgai važinėti. Tuo metu dar ir ūkį teko prižiūrėti, gyvulius laikiau. Būdavo parvažiuoju 21 val. vakare, bėgu, apsiruošiu ūkį, paskui sėdu ir pinu iki vidurnakčio, kad nepamirščiau, ką išmokus. Nes jeigu ilgai nepini – pamiršti, ypač pradžioje“, – pasakoja A. Ruželienė.

Žaliavą užsiaugina

Karklų vytelių, iš kurių gaminami daiktai, moteris važiuodavo nusipirkti  į Šakių rajoną, Jankų kaimą. Kelionė tolima, tad žaliavos iškart pirkdavo didesnį kiekį. Pripynusi daiktų, veždavo į šventes juos parduoti, renginiuose demonstruodavo pynimo amatą. Nusprendusi, kad žaliavą labiau apsimoka užsiauginti pačiai, pasisodino karklų, kad pasilengvintų darbą, pasidarė aparatą vytelių nužievinimui, anksčiau tą atlikdavo specialiu pagaliuku. Moteris neslepia – pynimui, vytelių paruošimui reikia stiprių rankų. Nors po darbų naktimis rankas mausdavo, iš ryto Augenija vėl kibdavo į mėgstamą užsiėmimą. Ji pasakoja, kad vytelės pynimui pjaunamos, kai karklai numeta lapus – tada jos stipriausios. Žiemą taip pat galima pjauti, bet vyteles reikia pavirti, kad galėtum nulupti žievę. Žinoma, galima pinti ir su žieve, bet, anot pašnekovės, nuluptos vytelės dailesnės. Pavasarį, kai prasideda vegetacija, žievė lupasi lengvai, nupjovus vyteles nebereikės virti, o rugpjūčio, rugsėjo mėnesį žievė jau „prikimba“ prie medžio. Norint nupinti vidutinio dydžio krepšį, iš viso reikia apie 200 vytelių, kurių ilgis 1–1,30 m.  „Reikia ir atsargą turėti. Jeigu vytelės trumpesnės, plonesnės, jų  daugiau reikia. Kai sėdėdavau nuo ankstaus ryto iki vakaro, per dieną du krepšius nupindavau. Tačiau kentėdavo rankos... Buvau užsidegusi, pyniau ir vazas, skalbinių dėžes. 2018 m pavasarį per Kaziuko mugę Vilniuje, Benedikto turguje nupyniau rekordinę skrybėlę, įrašytą į Lietuvos rekordų knygą.

Idėją padaryti kažką neįprasto pasiūlė Rokiškio tautodailininkų skyriaus pirmininkė Birutė Dapkienė. Planavome važiuoti į mugę prekiauti. Laiko nebuvo ilgai galvoti. Sumaniau nupinti skrybėlę, kurios bryliaus skersmuo bus virš 2 metrų. Prisiskyniau vytelių, storų, kaip pirštas, 3 metrų ilgio...“ – rekordinės skrybėlės, po kuria tilptų keli žmonės, atsiradimą prisimena A. Ruželienė.

<...>

 Visą straipsnį skaitykite penktadienį „Rokiškio Sirenoje“.