Baseinuose besivaržantis seserų duetas viena kitai ir mokytojos, ir kritikės (0)

Vos 11,5 ir 10 metų seserys Egilė ir Luka Bardiševičiūtės jau dabar Lietuvos plaukikų „pasaulyje“ žinomos, kaip itin stiprios ir perspektyvios sportininkės. Baseiną lankyti pradėjusios tik dėl to, kad norėjo „susidraugauti“ su vandeniu, seserys sako neturėjusios tikslo sportuoti. Tačiau jų potencialą pastebėjęs buvęs Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro plaukimo treneris Kęstutis Buinickas pasikvietė į plaukikų grupę ir per 5-erius metus mergaitės pasiekė stulbinančių rezultatų. Negana to, 10-metę L. Bardiševičiūtę treneris palygino su garsiąja Lietuvos plaukike Rūta Meilutyte sakydamas, kad jei mergaitė neaptings, gali būti, kad Rokiškis užaugins dar vieną Rūtą.

Apie ateities lūkesčius, baseinus, kuriuose plaukiojo, sporto idealus ir plaukimo varžybas, iškovotas taures ir medalius, seserys pasakojo pirmajame savo interviu.

– Į Rokiškio baseiną nuėjote kartu, kai tau, Luka, buvo kiek daugiau, nei ketveri. Norėjote sportuoti ar, tiesiog, pasiplaukioti?

Luka: Norėjom „susidraugauti“ su vandeniu, kad nebijotume maudytis ežere ar jūroje.

Egilė: Bet mus pamatęs treneris Kęstutis pradėjo girti, kaip gerai plaukiam. Šiek tiek pasitreniravome didžiajame baseine ir treneris nusprendė paimti mus į pirmąsias varžybas. Taip visai netikėtai susidėliojo, kad pradėjom sportuoti rimtai.

– Jus skiria beveik du metai, o priėmė į vieną bendrą grupę?

Egilė: Taip. Kartais ir varžybose varžomės vienoje amžiaus grupėje. Net tenka plaukti kartu.

– Kiek žinau, kol kas, Lukai sekasi geriau. Ar pati turi užsibrėžusi tikslų, ar, tiesiog plauki dėl savęs?

Luka: Nežinau. Sportuoju ir džiaugiuosi, kad sportuoju. Kartais pasiekimai būna geresni, kartais – prastesni, bet mėgaujuosi pačiu procesu.

– Plaukiat kartu vienoje grupėje – esate viena kitai konkurentės ar padėjėjos, mokytojos?

Egilė: Kartais, kai plaukiame tuose pačiuose plaukimuose, būname konkurentėmis. Bet, dažniausiai, laikomės kartu, viena kitai padedam. Aišku, seseriškai pasipykstam... Bet ne dėl plaukimo (juokiasi – aut. pas.).

– Ar viena kitą stebit, analizuojat viena kitos plaukimus?

Egilė: Taip. Kai per varžybas Luka plaukia, aš žiūri kaip ji slenka, kaip „deda“ grybšnius, kaip iškyla iš vandens. Nes ji plaukia truputį geriau už mane ir noriu iš jos pasimokyti.

Luka: Taip. Žiūriu, stebiu Egilę ir jei padaro kokią klaidą, kai tik išlipa iš vandens, iš karto pasakau. Bet aš pati ne viską dar žinau, dar pati darau klaidų, tad labai vertinti jos plaukimo negaliu. Stengiuosi pasakyti pastabas, kai akivaizdžiai matau klaidą.

– O kaip priimate tas viena kitos išsakomas pastabas: kaip kritiką, ar kaip pamokas? Supykstate?

Luka: Visaip. Kai pati galvoji, kad plaukei tobulai, kažkoks Egilės pasakymas būna įžeidimas. Ir tada galvoji, kad tu pati blogai darai. O kartais, jei varžybas filmuoja, peržiūri įrašą ir matai, tikrai yra klaida. Tokiu atveju priimi kaip pamoką. Jei iškovoji pirmą vietą, tai jau priimi kaip kritiką. O jei trečią – jau kaip pamoką (juokiasi – aut. past.).

– Pusšeštų metų jus treniravusį K. Buiniciką visai neseniai pakeitė naujas treneris: ar jau susipažinote su juo?

Luka: Dar negaliu nieko pasakyti, nedaug laiko praėjo. Kol kas – Kęstutis yra geriausias (šypteli – aut. past.). Bet, manau, natūralu: kol nežinai naujo trenerio darbo metodų, nepažįsti. Darbo stilius panašus: duoda plaukti ilgus nuotolius. Su šiuo treneriu neriam per baseiną – treniruojame kvėpavimą, kad ilguose plaukimo nuotoliuose nebūtų dusulio ar spaudimo.

Egilė: Geras treneris, nors pasiilgtam Kęstučio. Ir naujasis duoda plaukti ilgus nuotolius, pataiso, jei pamato darant klaidas. Šiek tiek kitokia mokymo technika: kartais pajuokaudamas kažką pasako, naujų pratimų duoda, kiek kitokia treniruočių rutina.

– Visai netrukus vyksite į varžybas Vokietijoje. Ar tai – kol kas tolimiausia šalis, kurioje varžysitės? Jaudinatės?

Egilė: Taip, tolimiausia. Jaudinamės, nes varžybos vyks dvi dienas, dalyvaus 5 skirtingų šalių dalyviai, kurių bus net 1 tūkst. 200.

Luka: Likus dviem savaitėms iki varžybų aš dar ne nesijaudinu. Bet kai lieka keletas dienų, jau galvoju, ar nepadarysiu klaidų. Nors net ir tokiu atveju, svarbiausia – praplaukti. Šiose varžybose Vokietijoje išbandysiu naują, grupinę 200 m plaukimo rungtį. Jau užsiregistravau plaukimui. Noriu.

– Koks plaukimo stilius ar stiliai jums geriausiai sekasi?

Egilė: Man geriausiai sekasi laisvas ir krūtine.

Luka: Krūtine ir ilgos distancijos. Trumpose distancijose ne tiek pasigerinu laiką, kiek ilgose. Jei žinau, kad bus kiti plaukimai: kraulis ar delfinas, kuriais ne taip dažnai plaukiu, imu labiau jaudintis. O plaukimas krūtine jau yra įprastas, viską žinau. Dar ir prieš plaukimą analizuoju pažiūrėdama kokį vaizdo įrašą.

– Turite jau ne vieną apdovanojimą. Kuriuo medaliu, taure ar titulu labiausiai didžiuojatės?

Egilė: Kai Latvijoje laimėjau II vietą. Šis medalis man svarbus tuo, kad tai buvo pirmą kartą kitoje šalyje vykusios varžybos. Norėjau gerai pasirodyti, niekur nesuklydau ir užėmiau gerą poziciją. Iš viso per visus plaukimo metus iškovojau 54 medalius, turiu ir taurių.

Luka: Man – antros vietos taurė bendroje berniukų ir mergaičių įskaitoje trijų etapų „Bangos“ varžybose. Nesitikėjau, kad bus toks didelis pasiekimas. O šiaip turiu 113 įvairių medalių, žinoma – taurių.

– Ar savo ateitį siejat su plaukimu? Apskritai, ar jau apie tai galvojate ar jaučiatės dar per mažos?

Egilė: Kartais pagalvoju, kad labai norėčiau ir ateity plaukti, siekti rezultatų, gal būti geriausia pasaulio plaukike. Sieksiu svajonių.

Luka: Kai buvau dar mažesnė galvojau, kad mano pasiekimai jau ir dabar yra super. Svajojau 11 metų išvažiuot į Paryžių ir plaukt Europos čempionate. Bet dabar noriu, tiesiog, pasiekti gerų rezultatų ir suplaukti su Rūta Meilutyte. Žinau, kad ji treniruojasi Kauno „Žalgirio“ baseine. Tokia gal svajonė ir būtų: su ja pasitreniruoti, pažiūrėti, kokiu tempu ji plaukia, po kiek kilometrų, kokius pratimus daro. Pasikalbėti. Susitikti.

– Aplankėt daug baseinų: kuris paliko didžiausią įspūdį ir, Jūsų vertinimu, plaukikams yra geriausias?

Egilė: Mano nuomone, tai būtų „Bangos“ baseinas Kaune. Ten yra 50 metrų plaukimo takelis, sporto salė, kur galima daryti apšilimą. Ten treniruotis tikrai būtų gera. Kai aš plaukiau „Bangos“ baseine, jaučiausi gerai ir pasitikėjau savimi.

Luka: Alytaus baseine vyko labai daug varžybų: Lietuvos Grand Prix, Lietuvos čempionatai. Jis man paliko didžiulį įspūdį.

– Ar turi baseinas: sienos, plytelės, įtakos plaukikui? Ar geras plaukikas gali plaukti visur?

Egilė: Sakyčiau, kad geras plaukikas gali plaukti visur, kur jis nori.

Luka: Viskas priklauso nuo plaukiko. Jei jis galvoja, kad jau yra geriausias ir aukštins save, treniruosis aukščiausio lygio baseinuose. Bet jei plaukikui svarbiausia yra plaukimas, manau, toks žmogus galėtų treniruotis bet kokiame baseine.  

– Luka, esi jaunesnė už seserį. Ar sunku plaukti su vyresniais?

Luka: Kiekvienos varžybos yra skirtingos. Jei plaukiu su vyresniais, tai laikas visada būna geresnis – distanciją įveikiu greičiau. Jei su bendraamžiais – laikas išlieka toks, kokį turiu ar net blogesnis. Plaukimas su vyresniais skatina pasitemti.

– Kokios pagrindinės plaukikų klaidos, kurias jie gali padaryti?

Luka: Startas gali būti blogas – paslysi arba ne taip, kaip reikia atliksi posūkį vandenyje. O šiaip visos taisyklės būna varžybų nuostatuose: ko negalima, kokie reikalavimai. Jei kalbam apie plaukimą, tai sunkiausia ir daugiausiai taisyklių turintis plaukimas yra krūtine. Turi stebėti, kad rankom kažko blogai nepadarytum, kad gurkšnio negautum. Jei važiuoji į stiprias varžybas, turi pasimokyti, išanalizuoti. Turi plaukti be klaidų.

Egilė: Aišku, peršalimo ligos, dėl ko gali tekti net praleisti tau svarbias varžybas. Traumos, kurių reikia saugotis pačiame baseine, nes baseine visada būna šlapios plytelės. Treneris mus mokė, kad nedarytume per varžybas to, ko nemokame: jei visą laiką per treniruotes nuo starto atsispirdavai vienokiu būdu, negalima per varžybas atsispirti kitaip. Nes gali nepavykti, neteisingai atliksi ir būsi diskvalifikuotas. Taip pat liepdavo nesijaudinti, nes ir iš jaudulio gali kažką blogai padaryti. Bet kartais ir netyčia pasitaiko klaidų.

– Ar labai susijaudinat pajutusios, kad, galbūt, padarėte klaidą plaukime: norisi sustoti ar kaip tik kyla azartas greičiau išplaukti?

Egilė: Jei blogai padarau apsisukimą, mano mintys būna nukreiptos į tai, kad reikia užbaigti distanciją. Nes tik tada pasimatys – diskvalifikuoja ar ne. Siekiu rezultato iki finišo. O po plaukimo kartais net neišlipus iš baseino žiūriu į švieslentę ir stebiu rezultatus.

Luka: Rimtose varžybose jaudulio neišvengsi. Tik stengiesi negalvoti, kad dar daugiau klaidų nepadarytum. O jei varžybos paprastesnės, tai į viską reaguoji ramiau – nors susijaudini, bet žinai, kad pamatysi viską pabaigus distanciją.

– Ar turite kokį seserišką, na, gal ir asmeninį ritualą prieš plaukimus?

Luka: Aš, norėdama šiek tiek nuraminti jaudulį, pakalbinu šalia manęs sėdintį dalyvį: paklausiu kokį laiką turi plaukimo distancijoje. Jei kas nors palinki sėkmės, tai žinau, kad negalima sakyti „Ačiū“. Tada atsakau: „Reikės“ arba nesakau nieko.

Egilė: Ir aš panašiai: pasikalbu su dalyviais, apkabinu mamą.

– Dėkoju, merginos, už pokalbį ir vis tiek linkiu sėkmės!