Iš Rokiškio kilęs krepšininkas Robertas Keliačius žais Prancūzijoje | Interviu (1)

Iš Rokiškio kilęs krepšininkas Robertas Keliačius pasirašė sutartį su Prancūzijos komanda „La Revoire Challes Basket“. Prieš jam išvykstant žaisti į Prancūziją paėmėme iš jo interviu.

Kur ir kada prasidėjo tavo kelionė krepšinyje?

Viskas prasidėjo Rokiškyje, kai mokiausi dar pirmoje klasėje ir tėvai užrašė į krepšinio būrelį. Antroje ar trečioje klasėje truputi mėčiausi, metus lankiau ledo ritulį, bet po to viskas stojo į savas vėžes ir krepšinį Rokiškyje žaidžiau iki 11-os klasės. Iš tikrųjų Rokiškyje turėjom neblogą trenerį. Mus treniravo Vitalijus Jocys, dabartinis Rokiškio baseino direktorius. Būrely turėjom ir stovyklas ir kitus dalykus. Kaip vaikų lygoj buvo tikrai gerai.

Kada supratai, kad būsi profesionalas?

Kai mokiausi 11-oj klasėj. Tuo metu ir duomenys buvo geri, pradėjau išsiskirt savo ūgiu. Nes iš pradžių nebuvo taip, kad išsiskirčiau iš kitų. Nebuvau geriausias žaidėjas, buvau tarp vidutiniokų ir tuo metu galvojau, kad krepšinis bus tik hobis. Bet, vieną vasarą nuvažiavau į bandomąją Vilniaus krepšinio mokyklos stovyklą ir mane pakvietė prisijungti prie jos komandos. Išvažiuoti iš Rokiškio buvo sunkus sprendimas – nauja aplinka, klasiokai, draugai. Teko visiškai išeiti iš komforto zonos, bet pagalvojau, kad verta. Tada Vilniuje žaidžiau Vilniaus krepšinio mokykloje ir tuo pačiu žaidžiau regionų krepšinio lygoje Lietuvos Ryto antroje komandoje.

Koks tavo tikslas? Ką norėtum pasiekti per savo karjerą?

Man svarbiausia žaisti tol, kol krepšinis teiks malonumą. Aišku, visada norisi pasiekti kuo aukščiau, kiek leis mano galimybės, bet sakau, man svarbiausia, kad žaidimas teiktų malonumą.

Neseniai pasirašei kontraktą su Prancūzijos komanda. Papasakok, kaip prie to priėjai?

Po Vilniaus krepšinio mokyklos mane paėmė iš Lietuvos Ryto 2-os komandos į aukštesnę lygą, į Vilniaus „Perlą“. Ten yra dublerinė Vilniaus Ryto komanda ir aš ten pražaidžiau 3 metus. Po tų 3 metų baigėsi sutartis ir mane pakvietė į Palangą, Palangos „Kuršius“. Ten žaidžiau 2 metus. Turiu agentą, kuris man padeda – siūlo mane komandom, siunčia man pasiūlymus. Ta Prancūzijos komanda labai susidomėjo, rodė dėmesį ir galvoju – reikia pabandyt.

Kaip vadinasi lyga ir komanda, kur žaisi?

Komanda vadinasi „La Ravoire Challes Basket“, o lyga – Nationale Masculine 2 (NM2). Ji yra ketvirta pagal stiprumą Prancūzijoje.

Ko tikiesi iš krepšinio Prancūzijoje? Jis gi vistiek skiriasi nuo lietuviško.

Ten taip, krepšinis skiriasi. Lietuvoje daugiau visi bando per taktikas, tokie trenerių žaidimai, labai į rėmus būni įstatytas. O ten yra laisvas krepšinis. Jis daugiau individualus, labiau viskas priklauso nuo pačio žaidėjo. Ten gali labiau parodyti savo individualius sugebėjimus, nei Lietuvoj.

Šiaip, krepšinio atžvilgiu iš Prancūzijos tikiuosi, kad visų pirma pritapsiu. Sako, atvažiavus į naują komandą pirmas žingsnis yra ne kad tu kažkokius kalnus nuverstum, o visų pirma, pirmas žingsnis – kad tu netrukdytum žaidime.

Iš visos tavo karjeros – koks buvo įsimintiniausias momentas?

Buvo toks su Vilniaus „Perlu“. Kai vyksta Karaliaus Mindaugo taurė, tai žaidžia ir jaunimo komandos – Žalgiris prieš Rytą. Nu aišku, Vilnius prieš Kauną, Rytas prieš Žalgirį, visada būna dviguba motyvacija. Būna ir žiūrovų daug daugiau, atrodo motyvuotas dvigubai esi. Kauniečių nemėgsti, kauniečiai tavęs nemėgsta – mušiesi toj aikštelėj (juokiasi). Nebeatsimenu kuriais metais, bet žaidėm Siemens arenoj, buvo daug žiūrovų, daug jaudulio, bet laimėjom prieš Kauną „Ateities“ taurę. Tuo metu buvau komandos kapitonas, teko taurę kelt į viršų.

Buvai kapitonas? Čia vienintelis kartas, kai juo buvai?

Ne, buvau komandos kapitonas ir Palangos „Kuršiuose“.

O koks yra komandos kapitono vaidmuo krepšinyje?

Pačiam krepšiny, aikštelėj, vaidmuo nėra toks didelis, kaip už aikštelės ribų. Kapitonas yra labiau rūbinės vaidmuo. Turi suvienyti komandą, komanda turi būti kaip vienas kumštis. Reikia daug kalbėti su treneriu, turi pasakyti, kada žaidėjai yra pervargę.

Ačiū už pokalbį ir sėkmės Prancūzijoje!