Meditacijos užsiėmimus vedanti rokiškietė Inga Marcinkevičiūtė: kai dingsta kova su savimi, ateina ramybė (7)

Vidinės ramybės ir laimės paieškos, akimirkos reikšmė žmogaus gyvenime, sąmoningumas, savęs pažinimas, darbas su mintimis – apie tai ir dar daugiau pasakoja rokiškietė Inga Marcinkevičiūtė, kuri veda koshi varpelių ir Tibeto dainuojančių dubenų meditacijos užsiėmimus „Tik tu“.

Kaip apibūdintumėte savo gyvenimo būdą?

„Mano gyvenimo būdas yra toks pat, kaip ir daugelio: darbas, veiklos, lėkimas. Deja, sukantis šiame užburtame rate atsiranda vidinė tuštuma, kurią bandome užpildyti daiktais, pramogomis ar žmonėmis. Laikui bėgant suprantame, kad kiekvieno tikslo pasiekimas neatneša įsivaizduojamos laimės. Tikslas keičia tikslą, o viduje vis kažko trūksta. Ateina laikas, kai supranti, kad jau viskas – taip gyventi daugiau nebenori, todėl leidiesi į paieškas – eini kitu keliu.“

Kas pasikeitė, kai meditacija pasibeldė į jūsų kasdienybę?

„Vidinės ramybės ir laimės paieškas pradėjau nuo daugybės knygų, paskaitų, seminarų. Tada susipažinau su meditacija. Jų yra įvairių, tad teko pakeisti nemažai mokytojų, praktikų, kol suradau tą meditaciją, kuri pirmąją minutę man leido suprasti, jog čia yra tai, ko ieškojau kelis metus. Šios meditacijos dėka žmonės pamato, kiek viduje yra destruktyvumo, kiek daug darome tik tam, kad kažkam įrodytume savo svarbą, kaip dažnai desperatiškai siekiame įvertinimo, kiek daug nešiojame kaukių. Galiausiai, patys pasimetame, nes nebesuprantame, kokie esame iš tikrųjų. Tai sukelia kančią.“

Ką duoda vidinė praktika – meditacija?

„Mes visi pasirenkame ir kuriame savo gyvenimą: tiesiog vieni jį spalvina vienaip, kiti – kitaip. Papasakosiu trumpą istoriją, kuri tą puikiai iliustruoja.

Kartą Buda sėdėjo po obelimi. Iš sodo krašto pas jį atskrido musė ir nutūpė ant peties. Buda klausia:

- Muse, ką matei skrendant?

- Vien mėšlas... Visur tik mėšlas...

- O gėles matei?

- Kokias gėles?

Po kelių akimirkų iš to pačio sodo krašto atskrido bitė ir taip pat nutūpė ant Budos peties.

- Bite, ką matei skrendant?

- Vien gėlės... Gražios, ryškios. Vien gėlės.

- O mėšlą matei?

- Kokį mėšlą?

Šis tekstas puikiai parodo, kad mes matome tai, ką norime matyti. Musė nuolatos sukoncentravusi dėmesį į mėšlą. Daugelis žmonių sutelkia dėmesį į daugybę problemų – aplink mato tik blogį, nelaimes, tačiau jei jie suprastų ir bent pabandytų perkelti savo dėmesį kitur, kaip bitė, pamatytų tai, kas yra šviesu. Širdys prisipildytų meile ir gyvenimas taptų kupinas džiaugsmo.

Pagrindinė meditacijos esmė yra ši akimirka. Žmogaus mintys nuolat sukasi praeityje arba ateityje. Gyvenimą kuriame remdamiesi patirtimi, kuri ne visada padeda priimti teisingus sprendimus arba prisikuriame problemų dešimčiai metų į priekį ir dėl tų minčių negalime gyventi pilnavertiško gyvenimo. Šioje akimirkoje išlikti pavyksta nedaugeliui, bet pabandyti verta.“

Dažnas pasakytų: „Meditacija - ne man. Negaliu susikaupti, kankina įkyrios mintys“. Ką patartumėte tiems, kurie bijo akis į akį susidurti su savimi? Juk medituojant emocijos paaštrėja - atsiveria platus emocijų spektras: nuo liūdesio iki begalinio džiaugsmo.

„Meditacijos pradžioje dažniausiai būna sunku atsipalaiduoti, erzina garsai, trukdo mintys, bet visa tai yra normalu. Reikia laiko, kad protas galėtų nurimti. Neretai pirmųjų meditacijų metu sukyla užslėptos emocijos: pyktis, skausmas, liūdesys. Kartais žmonėms emocijos pasirodo su ašaromis, tačiau po paleidimo atsiranda kitoks gyvenimo pojūtis. Žmonės pradeda pastebėti smulkmenas, į kurias niekada neatkreipdavo dėmesio. Širdyje atsiranda meilės ir vidinės ramybės pojūtis, pradedi pastebėti, jog keičiasi tavo aplinka, artimieji, situacijos. Nustoji kovoti su gyvenimu ir pamatai, kad visada kovojai tik pats su savimi. Kai dingsta kova, ateina ramybė.“

Meditacija  nėra tik sėdėjimas tyloje užsimerkus. Meditacija yra visas gyvenimas, kai jį gyveni sąmoningai. Jei jūsų galvoje pradėjo suktis mintys (dažniausiai destruktyvios), pabandykite dėmesį sutelkti į pojūčius: skonį, kvapą, vaizdą, garsą, jutimą. Stovite ilgoje eilėje prie kasos ir kyla pyktis? Pabandykite pajausti savo kūną, pajauskite, jog rankoje laikote prekę. Visą dėmesį sutelkite ten – pyktis bei negatyvios mintys dings tą pačią sekundę.“

Ar sutinkate su teiginiu, kad norint pakeisti pasaulį, reikia pradėti nuo savęs?

„Dažnai žmonės skundžiasi, kad aplink visi pikti, surūgę, pavydūs. Atsistokite prieš veidrodį pikti. Ką matote? O dabar nusišypsokite. Ką matote dabar? Aplinka yra mūsų atspindys. Jei mes persisunkę negatyvu, nesitikėkime, kad aplinka mums dovanos šypsenas ir džiaugsmą. Nemaža dalis žmonių mėgsta apkalbėti kitą ar parašyti piktą komentarą – taip pasijaučia svarbesni patys sau. Vis dėlto, reikėtų prisiminti, jog tie žodžiai ar tekstas yra ne apie apkalbų objektą, o apie patį kalbėtoją. Tai jis parodo, kas yra jo viduje, kiek yra pykčio, pagiežos, ego.

Dažnai skundžiamės gyvenimu, finansiniu trūkumu, bet pamirštame, kad turime labai daug. Kelionės į Nepalą metu, kai kopėme Himalajų kalnais,  pamačiau kitokį gyvenimą. Susipažinau su vietine moterimi, kuri pasakė labai svarbius žodžius: „Jūs turite viską, bet nežinote, kas yra meilė gyvenimui. Mes neturime nieko, bet mylime gyvenimą. Tai yra svarbiausia. Tai yra laimė“.  Linkiu, kad kiekvienas tai suvoktų. Mes turime visiškai viską – problemas savo galvose kuriame patys.“

Kokią žinutę norėtumėte perduoti skaitytojui?

„Labai linkiu visiems atrasti savo kelią į vidinę ramybę ir pilnatvę. Atminkite, kad gyvenimą kuriame patys. Išlipkime iš nusibraižytų ribų ir pradėkime džiaugtis gyvenimu. Laimės nesuteiks niekas – ją galite pajusti tik jūs patys savo viduje. Nebūkime musės, būkime bitės ir matykime pasaulį iš gražiosios pusės.“

Naujienas galite sekti asmeniniame I. Marcinkevičiūtės Facebook puslapyje „Tik tu“