Naujajam „Rokiškio komunalininko“ vadovui pirmasis pusmetis darbe nepasirodė lengvas (0)

Šį mėnesį sueina pusė metų, kai iš Utenos apylinkių į Rokiškį kasdien keliauja AB „Rokiškio komunalininkas“ direktorius Ignas Vaškelis. Per šį laikotarpį naujasis vadovas nuveikė daug, o pasikeitimus mato ir jaučia ne tik įmonės darbuotojai, bet ir „Rokiškio komunalininko“ paslaugomis besinaudojantys gyventojai. Vis tik, pats I. Vaškelis juokiasi, kad „atsineštus“ sumanymus norėtųsi įgyvendinti greičiau ir prasitaria, jog nepaisant fakto, kad ruošdamasis konkursui į vadovo vietą atliko tam tikrą bendrovės analizę, jei būtų žinojęs daugiau, būtų gerai pagalvojęs, ar dalyvauti konkurse.

I. Vaškelio „Rokiškio Sirenai“ duotame interviu kalbame apie: jau įvykusius vidinius įmonės pasikeitimus, darbuotojų nuotaikas ir požiūrį į pokyčius, apie tai, kodėl rytinę kavą vis dar geria iš „Utenos būtų ūkis“ logotipu puošto puodelio ir kada jo vadovavimą „pajaus“ rajono gyventojai.

– Po konkurso sakėte, kad „pirma reikia ateiti pilna koja“ ir tik tada galima apie kažką kalbėtis. Ar po pusės metų jau galite sakyti, kad esate „pilna koja“?

– Šiandien dar negaliu, nes kiekvieną dieną randu tam tikrų naujų dalykų. „Išlenda“ įvairios sutartys, įvairios teikiamos paslaugos, ko dar nespėjau išanalizuoti ir nežinojau. Be abejo, darbo specifika ir bendrovės užduotys nebuvo naujiena, didžiąją dalį veiklos žinojau.

– Kokie buvo pirmieji darbai kuriuos nuveikėte?

– Kaip ir kiekvienas naujai atėjęs vadovas, pradžioje analizavau situaciją. Žiūrėjau komandą, susipažinau su dokumentais, inventoriumi, technika, galiojusia dokumentų valdymo tvarka ir apskirtai visa bendrovės baze. Neslėpsiu – tikėjausi, kad bent jau tai, kas susiję su dokumentų valdymu, bus tvarkinga, veiks tam tikros programos, sistemos. Bet ką iš tikrųjų randu, kartais net nustembu.

– Buvo taip blogai?

– Tikėjausi, kad minėti aspektai bendrovėje nors kažkiek yra vykdomi, o aš galėsiu dar daugiau plėsti skaitmenizavimą ir modernizavimą. Šiandien atvirai sakau – beveik nieko nebuvo: viskas daroma ant popieriaus. Paprašiau pateikti dokumentų valdymo – planų, prašymų, darbų ataskaitų – sistemas, tai sulaukiau segtuvo popierinių dokumentų. Tikrai išsigandau (juokiasi – aut. past.). Reikia paminėti, jog darbuotojai dar skirstė dokumentus: čia buvusio „Rokiškio būtų ūkio“, o čia – „Rokiškio komunalininko“. Nors jau prieš pusantrų metų įmonės buvo sujungtos. Turėjau aiškiai pasakyti, kad viskas ir visi dokumentai yra vienos įmonės. Nebėra pirmas ir antras aukštai (administracijos pastato pirmajame aukšte anksčiau buvo įsikūręs „Rokiškio būtų ūkis“, antrajame – „Rokiškio komunalininkas“ – aut. past.), yra „Rokiškio komunalininkas“ ir visi dokumentai turi būti registruojami viename žurnale. Buvo daug painiavos, nes dalis sutarčių buvo užregistruotos, dalis – dar neperkeltų. Dabar iš eilės peržiūriu visas sutartis ir randu 10-15 metų senumo, nors turėtų būti ne senesnės, negu trejų metų. Tad yra darbo jas atnaujinant: juk komunalininkas ne tik teikia paslaugas, bet ir perka.

– Trumpai tariant, atėjęs į „Rokiškio komunalininką“ grįžote į „mamutų“ laikus?

– Na, žiūrint dabar, per neilgą laiką padariau tikrai daug ir greitų pokyčių. Pristatydamas savo, kaip vadovo, programą, kalbėjau apie skaitmenizavimą, kompiuterizavimą, atitinkamų sistemų diegimą. Nes ir paskutinėje darbovietėje (prieš įsidarbindamas Rokiškyje, I. Vaškelis daugiau nei 5-erius metus dirbo „Utenos būtų ūkyje“ – aut. past.) dariau panašius dalykus. Man lengva šitoj vietoj, nes gyvenime daug laiko esu skyręs IT dalykams, išmanau šią sritį ir net galiu ją pavadinti savo „arkliuku“. Per šį pusmetį „Rokiškio komunalininke“ kai kurie planai jau įgyvendinti, kai kuriems dar trūksta laiko: kokio pusmečio ar metų. Bet tikrai einam dideliais tempais į priekį.

–  O kaip kolektyvas priima Jūsų naujoves? Dažniausiai po keletą dešimtmečių vienoje įstaigoje dirbantys asmenys sunkiai prisitaiko prie naujų darbo sąlygų...

–  Kai kurie tikrai buvo nepatenkinti, nes, atvirai pasakius, aš pats matau, kad visi buvo pripratę: „Tik jo nepaliesk“ arba „Dirbam taip, kaip dirbom ir kokie čia pokyčiai“. Gal sudėtingiau yra vyresnio amžiaus darbuotojams, kurie nėra pripratę dirbti kompiuteriais, bet niekur nesidėsim, turėsim išmokti. Jau, sakykime, pradedam pasirašinėti dokumentus elektroniniais parašais, daug dokumentų nebegula popieriumi į stalčius, o archyvavimai daromi saugyklose. Bendrauju su darbuotojais ir bandau įrodyti, kad klientai yra mūsų pinigų „nešėjai“, tad turim stengtis kokybiškai ir atsakingai atlikti savo darbus... Daug dalykų keičiu, bet ne taip lengvai viskas keičiasi. Kiekvieną antradienį vyksta gamybiniai pasitarimai, į kurį susirenka visų padalinių vadovai – kartais apie penkiolika asmenų. Kalbamės, diskutuojame, visi pasipasakoja kur kokios problemos, aptariame praeitos savaitės įgyvendintas užduotis ar ateinančios savaitės darbus. Susirinkimą darome ir dėl to, kad darbuotojai patys žinotų, ką dirba kolegos, kam kokios problemos išlenda. Diskutuojant jie ima suprasti, kuo gyvena įmonė. Iki tol kiekvienas žinojo savo sritį, o kiti dalykai nebuvo įdomūs. Direktorius juk su kiekvienu pasikalba, o kai susirenka į gamybinį pasitarimą, specialistai išgirsta ir apie kitus. Pradedame dirbti kaip komanda. Taip, antradienis visiems yra jautri diena (šypteli – aut. past.). Daug pokyčių yra bendrovės apskaitoje ir buhalterijoje: jau įdiegta programa „Mokesta“ ir gyventojams atsirado savitarnos sistema. Šios programos supaprastina darbą, nors iš pradžių visi labai bijojo. Tačiau jau girdžiu atsiliepimų, kad apskaitoje ir buhalterijoje darbas kelis kartus palengvėjo: sutaupoma laiko, nebėra žmogiškųjų klaidų. Manau, kad visi darbuotojai pajaus šių pokyčių naudą po kokių metų. Nebeliks gal net tam tikrų darbuotojų funkcijų.

– Ar taip norite pasakyti, kad bendrovėje mažės darbuotojų?

– Specialistai turės kitas pareigas, perskirstysime funkcijas ir atsakomybes. Ir, sakykime, tuos pačius darbus, kuriuos iki šiol darė trys žmonės, jau padaro vienas. Kiti bus atsakingi už tam tikras temas, kurioms iki šiol bendrovėje nebuvo skiriama dėmesio. Pavyzdžiui – skolos. Matau, kad šiuo klausimu nieko nedaryta mažiausiai 2-3 metus. O turi būti dirbama ir atsiras už tai atsakingi asmenys. Man atėjus, atsirado viešųjų pirkimų specialistė, ekonomistė, renovacijai skirtų projektų vadovas, pasikeitė šilumos ūkio vadovas. Šie specialistai įmonei yra būtini, nes kuruojame labai daug skirtingų sričių.

–  Jei jau pradėjote apie skolas, Jums užsiminus, kad randate 10-15 metų senumo sutartis, norėjau klausti: gal tai irgi turėjo įtakos vis neišnykstančioms bendrovės skoloms? Juk kainos kyla, o prieš 15 metų sudarytos sutartys su anų laikų kainomis ir tai, ką mokame šiandien, yra visiškai skirtingi dalykai.

– Iš tikrųjų, labai daug senų sutarčių, kurios surašytos, tik kad surašytos: be atsakomybių, be įpareigojimų. Viešųjų pirkimų specialistei-juristei teko didelis krūvis peržiūrėti viską, juk visur turi būti teisinis pagrindas. Dėl skolų – įtakos turėjo įvairūs faktai, pavyzdžiui – beveik 20 metų neefektyviai plėtojamas šilumos ūkis mūsų katilinėse. Dabar situacija keičiasi: naujasis specialistas imasi iniciatyvos, supranta savo darbą ir pateikia pasiūlymus, kaip tam tikromis minimaliomis investicijomis ir korekcijomis galima sutaupyti. Tikrai matom rodiklius, kurie dalinai neatitikdavo arba tie patys katilai išnaudojami neefektyviai. Vykdome labai skirtingų veiklų, todėl išsamią analizę darau vien dėl to, kad pamatyčiau, kuri sritis ir kodėl yra nuostolinga.

– Suprantu, kad bendrovės darbuotojai Jūsų atėjimą pajuto stipriai. O kaip Jūsų vadovavimą pajaus rokiškėnai?

– Gyventojai vėliau pajaus, ir pajaus per jiems aktualiausius dalykus. Jau minėjau, kad atsirado „Rokiškio komunalininko“ savitarnos sistema. Matau, kad vis aktyviau gyventojai ja naudojasi. Einame link to, kad nebeliktų popierinių sąskaitų ir atsiskaitymas už paslaugas taptų kuo paprastesnis. Per keletą mėnesių atsirado keli šimtai savitarnos vartotojų. Stengiamės būti atviresni bendruomenei. Žmonės gali kreiptis ne tik per savitarną, bet ir el. paštu: info@rokom.lt, išdėstyti savo klausimus. Taip pat „grąžinsime“ į Rokiškį pastatų renovaciją. Paskutiniuosius kelerius metus ši sritis buvo apleista. Gal šeši ar septyni namai Rokiškyje buvo neužbaigti, o dėl to – nieko nedaryta ir dabar „lenda“ daug problemų. Jas sprendžiame. Šiai dienai liko tik du, bet labai sudėtingi atvejai ir kol kas aš pats dar nežinau, kaip išspręsti. Nors renovaciją tikrai išmanau: Utenoje apie 60-čiai namų padarėme renovaciją. Tikiuosi, per ateinančius mėnesius pajudėsime. Ir pajudėsime ne tik spręsdami paliktas problemas. Dirbsime į ateitį: prasidės 9-asis renovacijos etapas, o mes iš 8 numatytų namų jau šešiems nupirkom rangos darbus. Iš tikrųjų tie 9-ojo etapo namai buvo „užmesti“, palikti ir pusantrų metų nieko dėl to nedaryta. Tiesiog veltui bėgo laikas.

– Klausant Jūsų atrodo, kad atėjote, atsiprašau už išsireiškimą, į „jovalą“...

– Gal ne tiek jovalą, kiek jaučiasi nepriežiūra, neatsakingumas. Gal kai kurie specialistai ar vadovai dirbo taip, kaip suprato. Aš žiūriu kiekvieną sritį išsamiau, giliau, nes, vėl pasakysiu, kad turiu daug patirties, susijusios su pastatų administravimu, renovacija, įvairių įmonių struktūromis ir visais IT dalykais. Tą pačią buhalteriją ir apskaitą išmanau pakankamai gerai ir tikrai „lendu“ į šituos dalykus.

– Koks vadovas esate: nusprendžiate pats kaip elgtis ar tariatės su savo darbuotojais, atsižvelgiat į jų pastabas, rekomendacijas?  

– Kaip vadovas nešu tikrai didelę atsakomybę už viską: ir už padalinių vadovus, ir už darbuotojus. Kalbant apie darbą pastebėjau, kad visi buvo pripratę iš direktoriaus sulaukti sprendimo. Jei yra problema, išgirstu klausimą: „Direktoriau, ką darysim?“. O aš noriu, jog kartu su problema žmonės „atsineštų“ ir tam tikrus sprendimo būdus, variantus, pasiūlymus: pasiruoškite, susirinkite informaciją, dokumentus, statistiką ir pan. Nelaukite, kad vadovas, gavęs „šalto dušo“, ekspromtu nuspręstų. Nors ir esu iš tų žmonių, kur pakankamai greitai pasako verdiktą: darom taip ar kitaip. Bet aš atėjau susiburti komandą ir puikiai suprantu, kad siekiant gerų rezultatų turi vykti komandinis darbas ir dirbti turi visi. Čia mėgstu posakį, kad atlyginimas yra uždirbamas, o negaunamas.

– Jaučiatės savo vietoje?

– Taip.

– Konkurse likote antras, tačiau laimėtojui atsisakius pareigų, sulaukėte AB „Rokiškio komunalininkas“ valdybos kvietimo užimti vadovo postą. Ar nedvejojote?

– Tada nedvejojau, bet dabar jau gerai pagalvočiau, ar ateiti (šypteli – aut. past.). Kai pamačiau realią situaciją.

–  Bet po konkurso sakėte, kad jam ruošdamasis analizavote bendrovės metinę ataskaitą. Reiškia, vidinių analizių neatlikote: nenagrinėjot, nesiklausinėjot, kas čia vyksta? 

– Nesiklausinėjau. O reikėjo (šypteli – aut. past.)...

– Atėjote į bendrovę, kai ši turėjo beveik 200 tūkst. eurų nuostolį. Gal jau skaičiavote, kaip praėjo 2024 metai?  

– Dar kol kas mūsų metai nesibaigė: visi rezultatai bus suvesti tik sausio pabaigoje. Šiandien turim rezultatą už 11 mėnesių ir kol kas jis – apie nulį. Pliuso neduoda vien tai, kad nėra žiemos: nėra šalčio ir nėra šilumos realizacijos. Nėra žiemos tarnybos darbo: lapkritį nieko nedirbom, o gruodį – minimaliai. Bet darbuotojus reikia išlaikyti, technika paruošta, tos pačios druskos užpirkta. Lygiai tas pats ir su katilinėmis: nėra šalčio, katilinės dirba neefektyviai, be apkrovų.

– Asmeniškesnis klausimas: ar lengviau dirbti kitame rajone, kur nėra ilgamečių draugysčių, pažinčių ir santykių, lyg ir įpareigojančių duoti nuolaidą?

–  Man lengviau vien dėl to, kad aš ateinu rezultato. Nenoriu, kad būtų draugų, pažįstamų ar partinių ryšių. Kuo mažiau tų prašinėtojų... Sąlygos lygios kiekvienam: yra mūsų kainos, yra mūsų tarifai, sutartys. To trafaretinio „myliu nemyliu“ nėra, visur turi būti vienodai. Taip, suprantu buvusių vadovų tam tikrą požiūrį „draugas, pažįstamas, gal pigiau“. Aš, nors jau pažįstu nemažai žmonių, bet vadovaujuosi minėtu principu ir jokių barterinių mainų neturėtų būti.

–  Tada kitas klausimas apie santykį su rajono valdžia ir visa įmonės valdyba. Ar tenka „pasišpilkuoti“ dėl išsiskyrusių nuomonių vienu kitu klausimu?

– Iš tikrųjų, ateidamas ir apie valdybą girdėjau daug visokių įdomių kalbų. Tačiau valdybos nariai – labai stiprūs savo sričių specialistai, turintys patirčių ir kompetencijų. Tikrai tenka dažnai su jais padiskutuoti posėdžių metu, o ir paprastomis dienomis skambintis, šnekėtis, man teikia tam tikras konsultacijas. Aišku, valdybos posėdžiai kartais būna tikrai sunkus. Tie patys valdybos nariai net prašo susitikimų, daryti tam tikras studijas ir pradeda vykti bendras darbas. Gal pirmieji posėdžiai buvo kitokie, daugiau žiūrėjo rezultatus, bet šiai dienai tikriausiai mato, jog jau beveik visas sritis žinau, labai mėgstu skaičius ir atsakingai pasiruošiu susitikimams. Bet siekiu, kad ir jie neštų kažkokią atsakomybę už savo sritis ir priimtų sprendimus.

– Ar nekelia Jums kosminių užduočių, pavyzdžiui, kad po metų nori matyti įmonę su pusės milijono pelnu?

– Kosminių nekelia. Dauguma valdybos narių yra tam tikrų įmonių vadovai, gal daugiau suprantantys privataus verslo principus. Bet kai išaiškini, kad esame savivaldybės įmonė, kas yra viešieji pirkimai ir, kad esame perkančioji organizacija, situacija po truputį keičiasi. Vis tik jų tikslas yra, kad įmonė dirbtų pelningai. Aš pristatau situaciją, ką randu, ką pamatau, kur yra problemos, kodėl, kas, kur, kaip vyksta, kodėl tokie rezultatai, kodėl mes turim daryti taip, o ne kitaip. Valdyba priima sprendimą, o man, kaip vadovui, lieka jį įgyvendinti.

– Kodėl Jūsų puodelis dar su „Utenos būtų ūkio“ logotipu?

– Labai malonus (juokiasi – aut. past.). Dar neturim pasidarę su „Rokiškio komunalininku“, bet planuose yra ir atributikos pasigaminti.

– Dėkoju už skirtą laiką.