Neatrasti talentai slypi paprastume, arba kas bendro tarp gitaros ir vizažo (foto) (1)

Tikra lietuvaitė – ilgomis, šviesiomis kasomis ir dainingu balsu. Toks pimasis įspūdis aplankė pamačius Editą Kumpauskaitę – jauną, nuoširdžią, talentingą kūrėją ir atlikėją, kilusią iš Juodupės miestelio. Nors šiuo metu mergina kremta kosmetologijos mokslus ir bando save atrasti sostinės džiunglėse, į gimtąjį miestelį mielai grįžta paprašyta padabinti, išgražinti drauges ir pažįstamas.

Įkvėpimo mūza – progstantys pumpurai ir tyliai krintantys lapai

19-metė mergina nuo pat mažens buvo meniškos sielos. „Tikslieji mokslai niekada per daug nežavėjo. Su matematika taip pat „nesusidraugavome“, - jaukavo E. Kumpauskaitė. Paauglystėje mergina įsigijo gitarą ir pradėjo kurti dainas. „Skambinu ir pianinu, tačiau gitara buvo mano svajonių instrumentas. Pirmieji muzikiniai bandymai – muzika Elenos Mezginaitės eilėms. Mano „arkliukas“ – dainuojamoji poezija. Manau, kiekvienas menininkas sutiks, kad kūryba reikalauja atsidavimo ir susikaupimo. Todėl machaniškai nei muzikos, nei tekstų kurti nepavyksta. Pastebėjau, kad įkvėpimas mane aplanko keičiantis metų laikams, ypač pavasarį ir rudeniop. Pavasarį viskas atgyja. Ne tik bunda gamta, bet gimsta ir naujos idėjos, mintys, melodijos. Šis metų laikas – pats produktyviausias. Tuo tarpu rudens melancholija, gęstančios spalvos ir po truputį blėstanti šiluma taip pat nepalieka abejingos ir skatina susitelkti ties kūryba“, - kalbėjo E. Kumpauskaitė.

Pasak pašnekovės, dainas šiuo metu ji kuria tik sau. „Niekada negalvojau apie galimybę rašyti muziką ir žodžius kam nors kitam. Galbūt dar nesulaukiau konkretaus pasiūlymo. Tačiau niekada nesakyk niekada“, - svarstė jaunoji kūrėja. Merginos kūryba – šilta, jautri, priverčianti nustoti skubėti ir susimąstyti. Editos kūryba primena V. Kernagio, rokiškėnių Vilijos ir Oksanos muzikinio projekto atliekamus kūrinius. „Tokios melodijos – arčiausiai mano širdies“, - teigė pašnekovė. Savo kūrybą mergina jau yra pristačiusi  ir keliuose renginiuose – Utenoje vykusiame „Ave Vita“ bei E. Mezginaitei atiminti, dainuojamosios poezijos renginiuose Šiauliuose.

Kūrybinė laisvė ir netikėti susitikimai su kraštiečiais

Šiandien dainas išstūmė teatras. „Išvykusi studijuoti nenorėjau visiškai atitrūkti nuo kūrybos, muzikos ir savirealizacijos. Kolegijoje veikia mėgėjiškas teatriukas, todėl tai puikus būdas praleisti laiką ir atrasti save naujuose amplua. Galbūt ateityje reikėtų pačiai imtis iniciatyvos ir suburti žmones, mylinčius muziką. Iki šiol tokios grupės pas mus dar nėra“, - kalbėjo veikli mergina.  Saviraiškos galimybių jaunajai atlikėjai tikrai netrūksta. „Kosmetologija man – tai dar vienas būdas išreikšti save. Nors mokausi dar tik pirmame kurse, tačiau jaučiu, kad esu savo „vėžiose“. Vizažo paslapčių mokiausi „Makeup Secrets“ makiažo akademijoje. Praktikos tobulinti įgūdžiams tikrai netrūksta – grįždama į gimtinę suspėju ne tik pailsėti, įgytas žinias apie masažą pritaikyti ir dar kartą įtvirtinti ant mamos, bet ir atlikti šventinį makiažą. Nemažai darbo turėjau prieš gimnazijoje vykusią šimtadienio šventę. Džiaugiuosi, kad tai kartu ir hobis, ir darbas“, - kalbėjo kraštietė.

Vilniuje įgauti praktikos ir žinių padeda dalyvavimas įvairių drabužių ir papuošalų kolekcijų pristatymuose. „Kaip tik ten visai netikėtai susitikau „Kultūros inovacijų“ komandą iš Rokiškio ir vieną iš jų muzikinių projektų  Miglę Pivoriūnaitę. Tai tik patvirtina, kad pasaulis iš tikrųjų yra labai mažas“, - šypsojosi Edita. Pasak merginos, į kurią pusę, turint tiek įvairiausios veiklos, pasisuks jos gyvenimas. Sostinėje jis dar tik prasidėjo. „Muzika, kūryba ir studijos, drąsiai galima teigti, tarpusavyje kažkokiu paslaptingu būdu yra susijusios. Kai myli tai, ką darai, viskas sėkmingai klojasi savaime“, - bijodama prognozuoti ateitį kalbėjo pašnekovė, besistengianti daryti tai, ką dažnas pamiršta, džiaugtis dabartimi.