Patikrinimas Skemų socialinės globos namuose: rekomendacijos veikia, bet vien darbuotojų geranoriškumo neužtenka (0)

Rokiškio rajone įsikūrusiuose Skemų socialinės globos namuose gyvena virš 300 asmenų, kuriems dėl turimos negalios yra reikalinga kasdienė pagalba. Seimo kontrolierių įstaigos apsilankymas globos namuose parodė, kad gyventojų teisės juose yra užtikrinamos vis geriau, tačiau ilgalaikės problemos signalizuoja apie nusistovėjusias stigmas bei spragas valstybės lygmenyje. 

Patikrinimai duoda rezultatų 

Įgyvendindama nacionalinės prevencijos institucijos mandatą, Seimo kontrolierių įstaiga vykdo reguliarius vizitus įvairiose laisvės apribojimo vietose, įskaitant socialinės globos namus.

Pirmasis apsilankymas Skemų socialinės globos namuose vyko 2020 m. rugsėįį. Jo metu buvo nustatyta nemažai žmonių su negalia laisvę ir orumą pažeidžiančių praktikų bei aplinkos pritaikymo problemų. Pavyzdžiui, vežimėliu judantys asmenys dėl siaurų tarpų tarp valgykloje įrengtų turėklų buvo priversti valgyti kitur, iš vidaus neužsirakinančios kambarių durys neleido užtikrinti gyventojų privatumo, stenduose trūko informacijos lengvai suprantama kalba, o pavėsinės funkcionavo kaip nenaudojamų daiktų sandėliavimo patalpos. Globos namuose taip pat buvo neteisėtai varžoma asmenų laisvė – egzistavo izoliavimui skirta patalpa, kurioje orumą žeminančiomis sąlygomis laikytas pažeidžiamas asmuo. 

2025 m. atlikto pakartotinio patikrinimo metu nustatyta, kad buvo visiškai įgyvendinta 60 proc. ankstesnių rekomendacijų bei pažengta dar dalies rekomendacijų įgyvendinimo link: izoliavimo patalpa perdaryta į gyvenamąją, pavėsinės atlaisvintos gyventojų poilsiui, kambariuose įrengtos iš abiejų pusių užsirakinančios spynos, esminė informacija ir namų taisyklės išverstos į lengvai suprantamą kalbą, valgykloje praplatinti praėjimai. Kalbinta valgyklos darbuotoja pristatė savo viziją, kad valgyklos erdvėse nori sukurti restorano atmosferą užtikrinant gyventojų orumą ir ugdant savarankiškumo gebėjimus. Be kita ko, kai kurių kambarių ir bendro naudojimo patalpų durys buvo paženklintos specialiais simboliais, padedančiais susiorientuoti Alzheimeriu sergantiems globos namų gyventojams.

Erika Leonaitė
(Seimo kontrolierių įstaigos nuotr.)

„Skemų atvejis išties parodo, kad patikrinimai socialinės globos namuose yra veiksminga priemonė siekiant užtikrinti žmonių su negalia teises. Vizitų tikslas yra ne gėdinti įstaigas ar darbuotojus, o paskatinti imtis pokyčių padedant identifikuoti probleminius aspektus, rekomenduoti, kaip spręsti kasdien iškylančias problemas, tuo pačiu užtikrinant aukščiausius žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartus“, – sako Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė. 

Neįgyvendintos rekomendacijos atskleidžia sistemines problemas 

Pakartotinio patikrinimo metu buvo galima džiaugtis ženkliu progresu, tačiau fiksuota ir išlikusių žmogaus teisių užtikrinimo problemų. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį, kad nuo pirmojo vizito neįgyvendintos tos rekomendacijos, kurios reikalauja didesnių finansinių arba reguliarių žmogiškųjų išteklių. 

Pavyzdžiui, kai kurie reguliariai pas psichologę besilankantys gyventojai išreiškė poreikį paslaugomis naudotis dažniau – nors medicinos psichologė įstaigoje dirba 0,5 etato, konsultacijos vyksta tik kartą per savaitę. 

Papildomų žmogiškųjų resursų reikėtų ir siekiant užtikrinti pastovią priežiūrą sunkiau aplinkoje besiorientuojantiems asmenims – šiuo metu Skemų socialinės globos namuose gyvenantys asmenys su sunkia intelekto negalia laisvai gali vaikščioti tik aptvertame vidiniame kieme. Stengiamasi, kad bent 20 minučių per dieną jie būtų palydimi pasivaikščioti likusioje globos namų teritorijoje, bet net ir šį tikslą sunku įgyvendinti darbuotojų atostogų ar ligos metu. Dėl šios priežasties Seimo kontrolierė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavo didinti teisės aktuose numatytas minimalias darbuotojų laiko sąnaudas, o globos namų direktoriui – įdarbinti daugiau individualios priežiūros darbuotojų. 

Kita išryškėjusi problema buvo fizinio suvaržymo taikymas ir su juo susijusi įstaigos politika. Kai kyla gyventojo žalojančio elgesio sau ar kitiems rizika, įstaigos darbuotojai kreipiasi pagalbos bendruoju pagalbos telefonu 112. Vis dėlto nustatyta, kad iki specialiųjų tarnybų atvykimo asmenys gali būti sulaikomi fizine jėga arba paliekami vieni patalpoje, bet patvirtintos tvarkos ar algoritmo, kuriuo darbuotojais galėtų vadovautis šioje krizinėje situacijoje, nėra. Be to, afekto būsenoje esančio asmens palikimas uždaroje patalpoje be aiškių kriterijų ir trukmės ribų gali būti traktuojamas kaip izoliavimas ir žeminantis, suvaržantis elgesys. 

Pažymėtina, kad darbuotojų kompetencijų kėlimui apskritai skiriama mažai dėmesio. Administracijos teigimu, per 2024 metus ir 2025 metų pirmus 5 mėnesius 60 darbuotojų dalyvavo deeskalacijos įgūdžių tobulinimui skirtuose mokymuose. Visgi darbuotojų kompetencijų tobulinimo registre užfiksuotas tik 12-os darbuotojų dalyvavimas tokiuose mokymuose, o konfliktų valdymo ir mediacijos mokymų nebuvo praėjęs nė vienas darbuotojas, nors didžiausia dalis įstaigoje gaunamų skundų yra susijusi su tarp kitų gyventojų kylančiais konfliktais. 

Patikrinime dalyvavusi nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė bei ekspertė Karilė Levickaitė įsitikinusi, kad darbuotojų konfliktų sprendimo ir deeskalacijos įgūdžiai yra glaudžiai susiję su prieš tai minėtu fizinio suvaržymo taikymu. 

Karilė Levickaitė
(Asmeninio archyvo nuotr.)

„Asmens pririšimas, imobilizavimas ar priverstinis uždarymas paprastai rodo nepakankamą personalo pasirengimą valdyti krizines situacijas. Tarptautinės organizacijos tokias praktikas pripažįsta kaip žalingas, nes atimama galimybė laisvai judėti tik sukelia pažeminimo, bejėgiškumo ir priklausomumo jausmą. Tačiau tam galima užkirsti kelią stiprinant darbuotojų gebėjimus nuraminti žmogų“, – sako K. Levickaitė. 

Problema taip pat išlieka patalpų pritaikymas. Patikrinimo metu nustatyta, kad judėjimo negalią turintys asmenys nėra apgyvendinami Globos namų administruojamuose grupinio gyvenimo namuose Rokiškio mieste, nes šių namų vidaus ir lauko erdvės nėra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia. Seimo kontrolierių įstaiga atkreipia dėmesį į sistemines kliūtis visoje socialinės globos sistemoje: grupinio gyvenimo namų įrengimui skirti pastatai neretai įsigyjami ar nuomojami, todėl dažnai nėra pritaikyti asmenų, su judėjimo negalia poreikiams. Tuo tarpu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nesiimti priemonių jų pritaikymui. Tai riboja žmonių su judėjimo ar kitomis negaliomis galimybes gyventi bendruomenėje. 

Daugiau informacijos apie patikrinimą ir visas pateiktas rekomendacijas galima rasti pakartotinio vizito į Skemų socialinės globos namus ataskaitoje. 

Seimo kontrolierių įstaigos inf.