Situaciją dėl neteisėtai nupjautų medžių jų savininkas beveik trejus metus aiškinosi teismuose (0)

Rokiškėnas Tomas Martinkevičius pasižymi ryžtu ir ištverme, nors prisipažįsta, kad už tai sumoka didžiulę sąskaitą savo nervais. Beveik trejus metus – nuo 2023-ųjų spalio – teismuose dėl tiesos kovojęs vyras į juos papuolė, nes... vienos Rokiškio rajone veikiančios individualios įmonės savininkas (duomenys redakcijai žinomi – aut. past.) savavališkai išpjovė jo sklype augusius medžius: 9,125 kubinio metro medienos, šiais veiksmais padarydama 2 tūkst. 89 eurų žalą. Istorijoje, prasidėjusioje Rokiškio teisme ir keliavusioje po skirtinguose miestuose esančius institucijos rūmus – daugybė įvairių dedamųjų, tačiau tiesa išaiškėjo ir rezultatas palankus nuketėjusiajam. 

„Įlindo“ į svetimą sklypą?

2023 m. vidurvasarį Rokiškio rajone prasidėjusią istoriją šių metų vasario 26 d. užbaigė pajūrio – Klaipėdos – teismo rūmai, nebeskundžiama nutartimi konstatuodami T. Martinkevičiaus tiesą: įmonė medžius jo sklype iškirto neteisėtai. Tačiau tam, kad šis faktas būtų ir teisiškai aiškus, teismo oficialiai pripažintam nukentėjusiuoju rokiškėnui teko nemažai pavargti.

O viskas prasidėjo 2023-ųjų liepą, kai į savo žemės ūkio paskirties sklypą nuvykęs ūkininkas pastebėjo, jog horizonte kažko trūksta: „Mano ir to asmens (įmonės savininko – aut. past.) sklypai yra šalimais vienas kito ir dar įsigyti iš tos pačios savininkės senjorės. Bet aš įsigijau žemę, o jis – mišką. Juk miškas nuo žemės skiriasi? Visgi mano sklypo palaukėje užaugo savaiminis miškas – na, nepasakysi kur kam augti, miškininkai šį faktą yra užfiksavę, bet sklypų ribas aiškiai atskiria riboženkliai. Dar sovietiniai: didžiulis kapčius, įbetonuoti stulpeliai. Spėju, kad tas žmogus pjovė savo mišką ir galvojo, kad pjauti gali visur, nes sklypai kažkada priklausė vienam savininkui – ir laukas, ir miškas. Medžius iš savo sklypo radau supjautus malkine mediena po 2,5 m ir jau sukrautus į krūvą. Iškviečiau policijos pareigūnus“.

T. Martinkevičius jau įpusėjęs dėstyti situaciją dar pridūrė, kad prasidėjus ginčui dėl nugulusių medžių, neteisėtu jų pjovimu apkaltintas įmonės savininkas ėmė ieškoti naujų ribų: pasisamdė geodezininką ir pradėjo naujus, jam naudingus sklypų matavimus. Visgi tam ūkininkas spėjo užkirsti kelią.

Liepė neliesti

Tęsdamas neteisėtą medžių pjovimo istoriją vyras pasakojo, kad tą dieną jo iškviesti policijos pareigūnai abiem besiplieskiančio konflikto pusėms nurodė neliesti rąstų, kol nebus išsiaiškinta, kam jie priklauso. Tačiau, T. Martinkevičiaus teigimu, šį nurodymą išgirdo tik jis vienas – savavališkai jo sklype augančius medžius nupjovęs asmuo darbų nestabdė ir rąstus ne tik supjovė kaladėmis, bet dalį jau ir išvežė.

„Pamatęs, kad kaladės dingsta, vėl iškviečiau policiją: iš krūvos liko tik apie 4,5 kubų medienos. Policija man leido likusias kalades vežtis namo (2023 m. spalio 24 d. Rokiškio policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo <...> nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjo <...> pareiškimą, nes nurodytose aplinkybėse nėra administracinio teisės pažeidimo ir atsižvelgiant į tai nutarta T. Martinkevičiui grąžinti medienos kalades, kaip teisėtam savininkui – dokumento iš policijos ištrauka). Bet... dar vykstant procesui, tos įmonės savininkas jau mane paskundė, kad parsivežiau medį. Ir prasidėjo kažkokios nesąmonės – 2024 m. sausio 15 d. Rokiškio teismo rūmuose įvyko teismas man už akių: aš negavau šaukimo į posėdį. Jame dalyvavo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, mano medžių vagis ir jo advokatas. Iš mano pusės gal buvo tas Rokiškio policijos pareigūnas T. K. (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) ir va taip „sąžiningai“ mane nuteisė“, – dėstė T. Martinkevičius.

Tenkino iš dalies

Vyras pasidalino ir teismo nutartimi, kurioje paliekamas nepakeistas policijos pareigūno nutarimas dėl nutrauktos administracinės teisenos T. Martinkevičiaus atžvilgiu, tačiau panaikinama ta dalis, kurioje ūkininkas pripažintas teisėtu medienos savininku ir nurodoma ją grąžinti įmonei, neteisėtai nupjovusiai medžius. Anot vyro, apie tai, kad su juo susijusioje situacijoje, kurioje jis yra nukentėjęs, įvyko kažkokie pokyčiai, jis sužinojo tik praėjus 20 dienų nuo teismo nutarties paskelbimo: „Paskambino tas policijos pareigūnas, kad ateičiau pasiimti dokumentų. Nesupratau apie ką kalba, o kai nuėjau į komisariatą, įteikė teismo dokumentus ir liepė atiduoti medį – tas parsivežtas kalades. Apakau. Klausiau, kodėl aš nežinojau, kad esu teisiamas, kodėl nebuvau pašauktas į posėdį? Buvo įdomu ir tai, kodėl dokumentai man atiduodami praėjus terminui, per kurį galiu skųsti teismo nutartį?“.

T. Martinkevičiui dar „ieškant galų“, šį etapą „laimėjusioji“ pusė skolos išieškojimą perdavė antstolei, kuri už negrąžintą medieną dar ir baudą skyrė. Kalades ūkininkui teko nuvežti atgal, iš kur paėmė.

Pašnekovo teigimu, nebeliko nieko kito, tik imtis iniciatyvos ir pačiam kreiptis į teismą. Procesas užtruko beveik trejus metus: Šiauliuose T. Martinkevičius buvo pripažintas nukentėjusiuoju, bet tokiu sprendimu nepatenkinta kita pusė teikė apeliaciją. Jau šiais metais Klaipėdoje buvo priimta galutinė ir neginčijama nutartis, palikusi nepakitusį 2025 m. birželio 23 d. Šiaulių teisėjų sprendimą – T. Martinkevičius turi atgauti medieną. Pralaimėjusioji pusė taip pat turi apmokėti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Klausimas visai ne tame...

Tačiau, kad ir kokia karti ši istorija, pašnekovas sakė, kad labiausiai jį stebina Rokiškio teismo teisėjo spendimas nepakviesti į teismą to asmens, kurio likimas yra sprendžiamas ir nagrinėjami su juo susijęs klausimai. T. Martinkevičius tikino negavęs šaukimo į 2025 m. sausio posėdį, net teismo dokumentus – nutartį – atsiėmęs ne iš teismo, nors buvo vienas iš proceso dalyvių, bet iš policijos pareigūno. Kodėl paduoti jie buvo policijai?

Nukentėjęs, tačiau tiesos ieškoti nepabūgęs rokiškėnas ragino visus turėti drąsos tokiose situacijose: „Jei būčiau nesikreipęs į teismą, būčiau sumokėjęs ir baudą antstoliams, ir medį atidavęs, kuris yra mano. Reikia apie tokius dalykus kalbėti, kad žmonės turėtų drąsos ieškoti, kaip demokratinėje Lietuvoje galima nuteisti žmogų jam už akių?“.  

Paaiškino tvarką

Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja Irma Gritėnienė visų pirma patikslino, kad administracinio nusižengimo bylose asmenys nėra nuteisiami.

O į T. Martinkevičiaus klausimą – kodėl jis nedalyvavo teisme, kuriame buvo sprendžiamas su juo susijęs klausimas, specialistė atsakė taip: „Tais atvejais, jei kažkurios ir proceso šalių netenkina policijos tyrėjo priimtas sprendimas, jis gali būti teikiamas teismui persvarstyti. Taip nutiko ir šį kartą: <...> individuali įmonė kreipėsi į policiją dėl galimo T. Martinkevičiaus nusižengimo, tačiau policija sprendimu nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl LR ANK 518 str. numatyto nusižengimo – savavaldžiavimo. Įmonė teismui skundė šį policijos priimtą sprendimą dėl jos pateikto pareiškimo, tad į teismo posėdžius pagrįstai buvo kviečiami pareiškėjo ir policijos atstovas“.

Specialistės teigimu, apie priimtą teismo sprendimą administracinio nusižengimo byloje T. Martinkevičių informavo policija, kuri ir atliko šio administracinio nusižengimo tyrimą.

Anot teismo pirmininko padėjėjos, Rokiškio teismo rūmuose 2024 m. sausio 15 d. teismo sprendimu policijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo pagal ANK 518 str. numatyto administracinio nusižengimo padarymo buvo paliktas nepakeistas. Tuo pačiu teismas nusprendė, kad 3,71184 m3 pjautinės medienos turi būti grąžinta individualiai įmonei ir nutartyje nurodė, jog „jei atlikus geodezinius matavimus ir nustačius tikslias besiribojančių sklypų ribas būtų nustatyta, kad individuali įmonė iškirto dalį T. Martinkevičiaus miško ir padarė jam žalą, T. Martinkevičius turėtų teisę ginti pažeistas teises ir reikalauti žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Tai, anot I. Gritėnienės, asmuo ir padarė kreipdamasis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.