Pirmą kartą pristatyta Lietuvos Konstitucijos tėvu vadinamam Mykolui Römeriui skirta atminimo erdvė (0)

Prieš mokslo metų pabaigą Rokiškio rajono Obelių gimnazijoje pristatyta Mykolui Römeriui atminti skirta erdvė, kuri įrengta, vykdant projektą, finansuojamą iš Rokiškio kaimo strategijos 2014-2020 m. lėšų, kurias skiria Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublika. Erdvė, kurioje galima atrasti daug informacijos apie šį pasaulinio masto mokslininką, įrengta mokyklos trečiajame aukšte. Kaip ir buvo planuota, čia jau yra įrengti numatyti istoriniai stendai, pasakojantys M. Römerio biografiją ir pristatantys pasiekimus. Patalpą papuošė ir nauji baldai – stalų ir kėdžių komplektai. Iki projekto vykdymo pabaigos 2025 m. gegužės 1 d. dar yra numatyta kitų pirkinių bei veiklų, skirtų žinomo teisėtyrininko atminimui.

Pažintis prasidėjo 2019 metais

Obelių gimnazijos istorijos mokytoja Dalia Kvedaraitė sukvietė 8 ir 10 klasių mokinius prisėsti naujoje erdvėje ir išsamiau pasidomėti M. Römerio asmenybe. Iš kilmingos vokiečių giminės kilęs teisininkas yra itin artimas Rokiškio rajono gyventojams, nes gimė Bagdoniškyje (Kriaunų seniūnija), Rokiškio rajone. Jo gimimo data – 1880 m. gegužės 17 d. Su šia vietove glaudžiai susijusi ir Obelių gimnazija, nes iki projekto parengimo buvo bendrauta su M. Römerio artimaisiais, ieškota informacijos apie Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėją. 2019 metais aktyvūs gimnazijos bendruomenės nariai vyko į talką Bagdoniškyje, kur tvarkė dvaro parką, sodą. Tada jie išklausė M. Römerio dukters Jadvygos vyro Vytauto Vitkausko prisiminimus apie žymųjį savo žmonos tėvą. Po to tais pačiais metais spalio 11 d. įvyko susitikimas – diskusija Obelių gimnazijoje. Organizatorių iniciatyva į renginį atvyko ir su Obelių, Kamajų ir Juodupės gimnazistais diskutavo M. Römerio artimieji, istorikai, rajono valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kiti svečiai. Pagrindinis susitikimo pranešėjas – M. Römerio dienoraščių leidėjas, Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Rimantas Miknys.

Įvairiapusis išsilavinimas

Moksleiviams rodytos skaidrės, pasakojančios M. Römerio gyvenimo istoriją. Šiuo metu žymaus teisininko palaikai ilsisi Rasų kapinėse Vilniuje, šalia kitų iškilių asmenybių – Jono Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio. Liberalių pažiūrų mokslininką suformavo tai, kad jis aukštąjį išsilavinimą įgijo privilegijuotoje Peterburgo (Rusija) imperatoriškoje teisės mokykloje, skirtoje bajorų vaikams, po to – studijavo Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto istorijos skyriuje, dar vėliau – Paryžiaus laisvojoje politinių mokslų mokykloje, tad turėjo plačią pasaulėžiūrą. Nepaisant to, jis po studijų apsigyveno Vilniuje ir tapo aktyviu lietuvybės puoselėtoju. Jis visą laiką palaikė požiūrį, kad lietuviams su lenkais reikia sutarti, tačiau išsaugoti tautos autentiškumą privaloma.

Gilūs pėdsakai

Römerio veikla paliko gilų pėdsaką – jis dirbo mokslinį pedagoginį darbą Lietuvos universitetoTeisių fakultete, išleido daugybę monografijų ir veikalų, klojo Lietuvos teisės pagrindus, Römerio darbais rėmėsi Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos kūrėjai. Tarpukario metais M. Römeris dirbo apygardos teismo, Vyriausiojo Tribunoloteisėju, vėliau jis paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki 1933 m., atstovavo Lietuvai Hagos Tarptautiniame Teisingumo Tribunole kaip nacionalinis teisėjas, nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo, kurią Lietuva laimėjo. Tarp Lietuvos teisininkų M. Römeris iki šiol laikomas autoritetu, jo vardu pavadintas universitetas. Istorijos mokytoja D. Kvedaraitė paminėjo, jog mokykloje saugomuose M. Römerio dienoraščiuose galima rasti įdomių jo asmeninio ir visuomeninio gyvenimo faktų, pvz., kaip tais laikais inteligentija švęsdavo Vasario 16-ąją.

Faktų paieškoje

Pasiskirstę grupėmis, moksleiviai, vadovaudamiesi stendų informacija, turėjo sugalvoti po keturis klausimus vieni kitiems. Klausimai: „Kur gyveno M. Römeris, grįžęs po studijų?“, „Su kokiais dvarais susijusi Römerių giminė?“, „Kuris dvaras buvo atskirtas nuo Kriaunų dvaro?“, „Kelintas vaikas šeimoje buvo M. Römeris?“, „Kokį laikraštį jis leisdavo 1906 m. Vilniuje?“, Kuo dirbo M. Römeris 1923-aisiais?“ ir kt. Tikimasi, kad dar ne kartą bus bandoma ieškoti vis kitų M. Römerio gyvenimo faktų. Galimai dar ne kartą ši atminimo erdvė pasitarnaus kaip moksleivių susibūrimų, pamokų bei laisvalaikio vieta. Veiklos, kurios suplanuotos, vykdant projektą, turėtų padėti didinti Obelių ir Bagdoniškio patrauklumą, aktyvų domėjimąsi šiomis vietovėmis, o taip pat – ir pačia gimnazija.

Užs.Nr. 2249