Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos būsimų abiturientų mintys ir lūkesčiai (3)

Visai neseniai abiturientai rankose laikė brandos atestatus, žinodami, kad prasideda naujas gyvenimo etapas. Šį kartą jie neprasilenks mokyklos koridoriuose ir nesėdės toje pačioje klasėje – kiekvienam iš jų atsiveria nauji horizontai, o senus tikslus keičia nauji. Ne laikas nusiminti – užaugo dar viena abiturientų karta. Atrodo, dar visai neseniai šimtadienio šventę organizavę vienuoliktokai, jau rugsėjį žengs kaip abiturientai. Kokios mintys juos aplanko? Kokie lūkesčiai sukasi jų galvoje? Rokiškio Juozo Tumo – Vaižganto gimnazijos būsimi dvyliktokai pasidalijo savo mintimis.

KAROLINA GASIŪNAITĖ

„Kai pagalvoju, kad liko paskutiniai metai, apima dvejopi jausmai – gaila palikti mokyklą, bet tuo pačiu norisi augti, tobulėti, pamatyti kitokį gyvenimą. Manau, kad artėjantys mokslo metai reikalaus daug atsakingo darbo – atsakingesnio nei vienuoliktoje klasėje. Mano mintyse sukasi vienintelis tikslas – išlaikyti egzaminus taip, kaip planuoju, nes tokiu būdu galėsiu artėti savo didžiojo tikslo link. Dvyliktoje klasėje leisiu viskam įvykti savaime – nesiruošiu su kažkuo varžytis ar konkuruoti. Į mokyklą einu dėl savęs ir siekiu savo asmeninių tikslų.“

MANTVYDAS KATINAS

„Aš visą laiką dvyliktokus įsivaizduodavau kaip jau subrendusius, savarankiškus žmones, kurie žino, ko nori iš gyvenimo. Jaučiau pagarbą, nes mano akimis jie buvo be galo daug pasiekę. Šį kartą jų vietoje esu ir aš. Darosi labai keista, kad juos taip įsivaizdavau, nes pats nesijaučiu panašus į šį susikurtą dvyliktoką. Atrodo, visiškai nieko nenuveikiau – tiesiog mokiausi ir leidau metams bėgti. Atėjo laikas, kai mokiniu save vadinsiu paskutinius metus.

Manau, šie metai bus vieni sunkiausių. Juk reikės viską pakartoti iš naujo, išmokti ne tik naujus dalykus, bet ir tai, ką anksčiau praleidau. Kiekvienais metais, o neretai – kiekvieną savaitę, sakau sau, kad metas susikaupti ir mokytis, tačiau vis atidėlioju. Suprantu, kad turiu paskutinę progą, todėl nebe laikas išsisukinėti ir delsti.

Vis dar nežinau, ką norėčiau veikti po mokyklos. Praėjo daug laiko, tačiau kol kas neatradau savęs ir nežinau, su kuo norėčiau sieti savo ateitį. Visą laiką sakiau, kad būsiu inžinierius, nors nežinau, kodėl rinkčiausi šią specialybę – galbūt dėl to, kad šią mintį į galvą kalė tevai. Jei atvirai, savęs šioje vietoje nematau, todėl apie ateitį kalbėti sunku – reikia apie tai pamąstyti. Neatsisakau laisvų metų minties, kurie padėtų geriau save pažinti, bet dar yra truputį laiko. Tikiuosi, spėsiu atrasti tai, ko noriu.“

GABRIELĖ PEDLECKYTĖ

„Suvokimas, kad manę laukia paskutinieji mokslo metai, sukelia ir teigiamas, ir neigiamas emocijas. Mokykloje pralekė visa mūsų paauglystė ir padėjo suformuoti esamą asmenybę. Ji padėjo jausti atsakomybės jausmą, suteikė ryžto. Čia atradome nuostabiausius savo draugus, tačiau viskam yra pabaiga... Jau norisi pamatyti ir kitokią aplinką. Po mokyklos baigimo atsiveria naujas etapas – gyvenime atsiranda nauji žmonės, nauji potyriai ir visai kitoks požiūris į gyvenimą. Iš šių metų nieko daug nesitikiu, nes kaip sakoma – kai nesitiki, įvyksta patys geriausi dalykai. Be abejo, didžiausias siekis – egzaminus išlaikyti tokiais balais, apie kokius svajoju.“

EMILIJA KLEMKAITĖ

„Džiaugiuosi, kad greitai baigsiu mokyklą – gyvenime norisi kažko naujo. Tikiuosi, kad metai neprailgs, o egzaminų ruošimasis nebus pernelyg sudėtingas. Manau, kad tai ir darysime beveik visus metus. Dvyliktoje klasėje negalvoju kažko kardinaliai keisti –stengsiuosi ne tik mokytis, bet ir išmokti. Po mokyklos baigimo ruošiuosi pasirinkti meno studijas.“

ARINA FITINGOVA

„Šie metai nėra tie mokslo metai, kurių labiausiai laukiu. Mane be galo glumina nežinomybė, kuri lauks po egzaminų, bet dar prasčiau yra tai, kad net nežinau, kokius egzaminus teks laikyti. Kalbant apie studijas, stengiuosi domėtis, kas man gali patikti ir prilipti prie širdies. Laisvų metų imti negalvoju, nors daugelis šios minties nesibaido. Man atrodo, pamačiusi platų pasaulį, galiu aptingti, nebenorėti mokytis. Manau, išsilavinimas yra svarbus dalykas. Per šiuos mokslo metus nenorėčiau kažko kardinaliai keisti – stengsiuosi skirti laiko sau, kad sužinočiau, ko man reiks vėliau. Mėgausiuosi kiekviena švente, kurią planuosime mokykloje, nes tada susiburia visa mūsų laida ir auklėtojos. Tokiais momentais reikia džiaugtis, nes, jei ne dabar, tai kada? “

SILVIJA MAKRICKAITĖ

„Dvylikta klasė užklupo labai greitai. Pačiai sunku patikėti, jog tai jau paskutiniai metai mokykloje. Šiek tiek baugina mintis, jog šis nerūpestingas gyvenimo etapas taip greitai baigsis ir prasidės savarankiško gyvenimo metai. Nemanau, kad paskutiniaisiais metais bus sunku – nebijau egzaminų. Visą laiką nuoširdžiai mokiausi ir tobulėjau. Žinoma, galbūt dvyliktoje klasėje reikės pasistengti labiau, bet, apskritai, būsimi mokslo metai neturėtų skirtis nuo praėjusiųjų. Po mokyklos baigimo planuoju studijuoti mediciną ir savo gyvenimą sieti su gydytojo profesija. Gal todėl ir nebaugina dvylikta klasė bei artėjantys egzaminai. Juk tikrosios „linksmybės“ prasidės universitete.“

MIGLĖ BARONAITĖ

„Šiuo metu daug mąstau apie tai, kad šie metai bus paskutiniai. Turiu daug abejonių dėl to, kas bus toliau – šiek tiek baimės, šiek tiek džiaugsmo ir, aišku, liūdesio. Iš dvyliktos klasės tikiuosi daug sunkaus darbo, kuris reikalingas egzaminų pasiruošimui. Planuoju dirbti dėl gerų rezultatų, todėl jau vasaros pradžioje pradėjau ruoštis paskutiniams metams, kad būtų paprasčiau per mokslo metus.

Iki vienuoliktos klasės buvau užtikrinta, ką veiksiu, tačiau planai ir norai greitai keičiasi. Taigi, vis dar nenuspredžiau, kokiu keliu pasuksiu po mokyklos. Dabar man svarbiausia yra šiuos metus užbaigti sėkmingai ir pasidžiaugti tuo, ką turiu dabar. Labiausiai liūdina mintis, kad po mokyklos baigimo dings daug pažįstamų, kurių tikrai pasiilgsiu, nes susitikimai nebebus tokie dažni, kokie buvo anksčiau.“