Rokiškio parapijos vaikų vasaros stovykla „Diena su Dievu“ (0)

„Būti su vaikais ir savanoriauti man yra didelis džiaugsmas. Kiekvienas dalykas, nuotykis, kurį patyriau kartu su jais - pats įsimintiniausias ir gražiausias“, - kalbėjo dieninės vaikų vasaros stovyklos „Diena su Dievu“ savanorė Gabija Baravickaitė. Ji su skaitytojais mielai pasidalino jau prabėgusios vaikų stovyklėlės įspūdžiais.

Kas ėmėsi iniciatyvos, organizuojant stovyklą?

Stovyklos pagrindinis vadovas buvo dekanas, kun. Eimantas Novikas, iniciatyva - mok. Ilonos Narkevičienės ir Dangiros Šatienės. Išgirdus apie organizuojamą stovyklą mes, Agnė Daunytė, Dovydas Kundrotas, Andrius Daunys ir aš, nusprendėme pagelbėti savo savanoryste.

Ką veikėte stovykloje?

Į stovyklą susirinko 23 vaikai nuo 7 iki 12 metų. Jie - talentingi, tolerantiški, kūrybingi, draugiški ir be galo linksmi vaikai, kurie buvo ne tik iš Rokiškio, bet ir iš Anglijos, Pandėlio, Laibgalių, Vilniaus ir kitų miestų bei miestelių. Visas tris dienas pasitikdavome malda, o užbaigdavome Šv. Mišiomis. Vaikai gilino savo žinias apie Dievą, bažnyčią bei katalikų bendruomenę. Kartu su 23 vaikais nuo 7 iki 12 metų turėjome pažintinę kelionę apie naminius gyvūnus. Keliavome į gerb. Birutės Dapkienės ūkį. Vaikai noriai maitino bei glostė kiekvieną gyvūnėlį, esantį ūkyje. Visai nesvarbu, ar tai buvo aklys, ar višta – savo meilę jie rodė visiems. Turėjome galimybę plačiai susipažinti su bitutėmis. Labai šaunią paskaitėlę su visais reikiamais bitininkystės reikmenimis mums pravedė gerb. Stasys Meliūnas.

Vaikai ne tik keliavo, gilino savo žinias, žygiavo kryžiaus kelią po miestą, dalyvavo orientaciniame žaidime, protmūšyje, bet ir linksminosi, vaidino, rašė vieni kitiems laiškelius. Visas tris dienas vaikus valandą užimdavo dvi mergaitės su zumbos šokiais. Taip pat mokėmė vaikus dalintis gėriu, prašydami bendruomeniškai vienas kitam pagaminti po sumuštinį.

Su vaikais praleidai kiekvieną dieną. Kaip jie jautėsi stovyklos pradžioje? Ar jiems nebuvo sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos?

Rokiškio parapijoje tokio tipo stovyklos vyksta nebe pirmą kartą. „Diena su Dievu“ stovykloje buvo vaikų, kurie yra nepraleidę pastarųjų ir visus metus laukė, norėdami dar kartą sudalyvauti naujojoje. Šiems vaikams priprasti ir būti nesusikausčiusiems yra kur kas lengviau, o naujieji vaikučiai, matydami drąsiusiuosius, daug greičiau prisitaiko prie naujos aplinkos. Mačiau vaikų besišypsančius veidelius, norą būti stovyklėlėje, todėl manau, kad net ir naujieji vaikučiai greitai adaptavosi ir atsipalaidavo.

Kaip jauteisi, savanoriaudama „Diena su Dievu“ vaikų stovyklėlėje?

Būti vaikų apsupty ir savanoriauti man yra džiaugsmas. Kiekvienas dalykas, nuotykis, patirtas su vaikais yra pats įsimintiniausias ir gražiausias. Jų dovanojama šypsena, gera emociją – nuostabūs dalykai, kuriuos galima gauti vos juos užkalbinus. Padėti kitiems, gilinti jų tikėjimą ir pasaulėžiūrą, plėsti savo žinias, bendravimo įgūdžius, įgyti daugiau patirties - tai yra savanorystės džiaugsmas. Šiuo keliu stengiuosi eiti toliau, nes visa tai, ką gaunu, man yra svarbu ir reikalinga.