Buvusios Onuškio mokyklos pastatą įsigijusi Genovaitė: „Mano tikslas – išsaugoti“ (foto) (0)

Šiuo metu kaimuose vyksta savotiškas „sodybų tuštėjimo metas“ – mažėjant gimstamumui, čia daugėja vyresnio amžiaus žmonių, todėl mokyklos bei jų pastatai tampa nebereikalingi. Per 2020 metus Lietuvos miestuose gimė 17 490 vaikų, kaime - daugiau nei per pusę mažiau, t. y. 7 654. Praėjusių metų duomenų Statistikos departamentas dar neskelbia. Dalies Rokiškio rajono kaimų mokyklų sunykimas buvo nulemtas. Prieš keletą metų nebeliko ir mokyklos Onuškyje (Juodupės seniūnija). Pagal viešai skelbiamą informaciją, 2001 m. Onuškio pagrindinė mokykla reorganizuota į pradinę, o joje mokėsi tik 24 mokiniai. Uždarius mokyklą, liko tuščias pastatas, kuris aukciono būdu buvo parduotas. Tuo metu buvo kalbėta, kad čia galbūt įsikurs senelių namai. Deja, tai neįvyko, nors buvęs mokyklos pastatas – atnaujintas ir prižiūrėtas.

Tikslas - išsaugoti

Mokyklos pastatą įsigijo garbaus amžiaus sulaukusi Onuškio kaimo gyventoja Genovaitė Gražienė, kuri dabar šeimininkauja po nedidelį ūkelį. Pakalbinta, moteris nenorėjo nurodyti, kada ir už kokią sumą įsigijo buvusią mokyklą. Paklausta apie planus, ką galvoja daryti su atsakingai prižiūrimu pastatu, Genovaitė nusiminė. Ji papasakojo, kad buvusioje mokykloje įrengti senelių namus buvo ne jos, o kaimo gyventojų svajonės. Esą, įsigydama buvusią mokyklą, ji tegalvojusi, kaip išsaugoti nuo statinio pavirtimo griuvėsiais. Genovaitė pastebėjo, kad, norint statinį paversti senelių namais ar kokios kitos paskirties pastatu, reiktų įdėti nemažai laiko bei pinigų. Tektų tvarkyti nemažai formalumų. Reikalavimai senelių namų steigimui yra nemenki. O ir laikas užsiimti statybomis bei pertvarkomis nepalankus – labai kinta statybos medžiagų bei darbų kainos, brangsta kitos prekės bei paslaugos. Dar ir laiko viskuo pasidomėti beveik nelieka – visą jį moteris skirianti tvarkytis ūkelyje, prižiūrėti aplinką. Dar šiek tiek laiko lieka prižiūrėti buvusiam mokyklos pastatui – nesinori, kad jis nugriūtų, nors ir stovi nenaudojamas bei tuščias. Klausėme, koks gi tikslas investuoti į nenaudojamą turtą. Genovaitė tikslaus atsakymo pateikti negalėjo, tačiau iš užuominų supratome – sentimentai Onuškiui, jo praeičiai bei mokytojo darbui: moteris šiame kaime gyvena jau 50 metų ir esą visada svajojo būti mokytoja, nors likimas susiklostė taip, kad dirbo maisto technologe....

Pastatas traukia praeivių akis.

Buvusio mokyklos pastato architektūra gana įdomi. Pasiteiravus Rokiškio krašto istoriko Giedriaus Kujelio, jis negalėjo nieko papasakoti apie Onuškio mokyklos istoriją. Duomenų bazėje „Lituanistika“, kurioje kaupiama mokslinė informacija apie Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raidą, cituojama Algimanto Braželio publikacija: „Pirmoji dviklasė rusiška liaudies mokykla Onuškyje įkurta 1865 metais. Valstybės lėšomis 1866 metais jai pastatytas pastatas. Mokykloje buvo viena klasė ir butas mokytojui. Mokyta rusų kalbos, aritmetikos, istorijos, geografijos, dainavimo, žygiavimo. Nuo 1896 metų mokykloje mokėsi ir mergaitės. 1907 metais joje buvo 68 berniukai ir 12 mergaičių. Tarp baigusių Onuškio mokyklą prieš Pirmąjį Pasaulinį karą yra profesorius Juozas Bulavas, geodezininkas Jonas Deksnys, žymiausia mokyklos istorijoje asmenybė buvo kunigas Jonas Skruodys (1882-1935), nelegalios lietuviškos spaudos platintojas, lietuvybės Vilniaus krašte puoselėtojas. 1913 m. Onuškyje pastatyta mūrinė mokykla, kaizerinės okupacijos metu ji nusavinta, joje buvo ligoninė ir karo belaisvių stovykla. 1949 m. mokykla reorganizuota į septynmetę, 1960 m. tapo aštuonmete. Nuo 1955 m. mokykla daugiau nei 30 metų draugavo su netoli, Latvijoje, esančia Ritės aštuonmete mokykla. Septintajame dešimtmetyje mokykla išplėsta, įrengtas antrasis mokyklos aukštas, pastatyta sporto salė, įrengtas sporto aikštynas. 1986-1988 m. mokykla vadinama nepilna vidurine, nuo 1989 m. – devynmete, nuo 1994 m. ji vadinama pagrindine. Mokykloje dirbo per 100 mokytojų, dalis jų dirbo trumpai, Jonas Keliuotis (direktorius 1969-1999 m.) dirbo per 40 metų, Irena Braželienė - 41, Irena Dėdelytė - 32, Algimantas Braželis - 50, Liusė Dagytė - daugiau nei 25 metus. XX a. pabaigoje mokinių sumažėjo, todėl 2001 metais mokykla reorganizuota į pradinę mokyklą, joje mokėsi 24 mokiniai.“

Savivaldybė tegalėjo pasiūlyti subsidijas iki 3 tūkst. eurų

Atrodytų, padėtis be išeities – pastatas reikalauja investicijų, jį reikia prižiūrėti, o statinio savininkė neturi galimybių čia įrengti naudos duodančias patalpas. Po trumpo pokalbio telefonu ponia Genovaitė perskambino ir paprašė pasidomėti galimybėmis gauti finansavimą, sutvarkyti dokumentus dėl kitos pastato paskirties. Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Raimondas Simanavičius, užklaustas, ką galėtų patarti onuškietei, atsakė, kad, norint pakeisti pastato paskirtį, pirmiausia reikia kreiptis į projektuotojus, užregistruoti kitą pastato paskirtį, tik po to atlikti statybos darbus. Strateginio planavimo, investicijų ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja informavo, kad šiuo metu yra galimybė pateikti paraišką dalyvauti arba Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos, arba subsidijos verslo idėjai konkursuose, kur yra galimybė gauti subsidiją iki 3000 eurų. Tai 2022 metų antrasis kvietimas: Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos konkursui paraiškos teikiamos nuo gegužės 2 d. 8 val. iki birželio 3 d. 13 val.; Subsidijos verslo idėjai konkursui - nuo gegužės 2 d. iki liepos 1 d. 13 val.

Rokiškio rajono Vietos veiklos grupė lėšas jau suplanavo kitiems tikslams

Kokių idėjų galėtų pasiūlyti Rokiškio rajono vietos veiklos grupė (VVG), paklausėme projektų administravimo vadovės Raimondos Stankevičiūtės – Vilimienės. Iš gauto atsakymo aišku, kad VVG nekažką gali pagelbėti: „Rokiškio rajono vietos veiklos grupė įgyvendina Rokiškio kaimo strategiją 2014-2020. Strategijoje buvo suplanuotos 7 įvairios finansuotinos veiklos sritys - parama kultūros ir gamtos paveldui įveiklinti, savanoriams aktyvinti, mokymams, nevyriausybinių organizacijų verslui finansuoti, įvairių subjektų bendradarbiavimo idėjoms ir privačiam verslui. Lėšų vietos projektams turėjome 2,026 ml. Eur. Finansuota per 40 projektų, kai kurių vertinimas tebevyksta. Bėda ta, kad kalbame apie finansines galimybes finansinio laikotarpio pabaigoje, kai visų veiklos sričių finansiniai krepšeliai išnaudoti, nes lėšos rezervuotos įgyvendinamiems projektams. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, kai pamatysime lėšų likučius (tai atsitinka projektų vykdytojams sutaupius rezervuotas lėšas arba atsisakius finansavimo), tikėtina, jog vietos veiklos grupės valdyba patvirtins dar vieną kvietimą verslo pradžios projektams. Pagal vykdomą vietos projektų stebėseną, panašu, kad kvietimui  galime prognozuoti tik apie 30 tūkst. Eur. likutį. Šiuo metu LEADER programa dar ruošiama „sumanaus kaimo" pilotiniams projektams. Ar vietos veiklos grupė galėtų gauti finansavimą „sumanių kaimų" kūrimui, priklausys nuo daug sąlygų (bet šie projektai galėtų būti teikiami tik viešųjų juridinių asmenų ir privalomai jie turėtų formuoti bendradarbiavimo tinklą). Ir tai yra visos galimos lėšos vietos projektų idėjoms finansuoti per Rokiškio kaimo strategiją 2014-2020. Įgyvendinama strategija ir visa informacija, susijusi su įvykdytais ir rengiamais kvietimais, įgyvendinimo stebėsena, yra skelbiama Rokiškio rajono vietos veiklos grupės tinklalapyje - www.rokiskiovvg.lt. Kitas strateginis laikotarpis turėtų prasidėti 2025 m.“ 

Kaimas laukia idėjų

Šiuo metu Onuškio kaime gyvena apie 200 gyventojų, čia yra aktyvi vietos gyventojų bendruomenė, yra bažnyčia, Onuškio dvaras, kuris dar nežinia, kam šiuo metu priklauso, nes buvo pripažintas bešeimininkiu ir ieškota norinčių įsigyti. Kaimas bei jo apylinkės galėtų dominti turistus – čia vaizdingos vietovės, mat į pietus nuo kaimo tyvuliuoja du Onuškio tvenkiniai, į šiaurę – Ablaino ežeras, į vakarus nuo Onuškio yra Degesynės durpynas, į šiaurę − Alksnių, į šiaurės vakarus − Užubalių, į pietryčius − Sidabrinės ir Bryzgių piliakalniai. Kaimas yra Juodupės seniūnijoje, šalia Lietuvos – Latvijos sienos, pro jį eina kelias į Ilzenbergo dvarą. Tad galbūt yra vilties, kad kažkas, pasidomėjęs situacija, galės bendradarbiauti, pasiūlydamas poniai Genovaitei idėją, ką būtų galima nuveikti su buvusios mokyklos pastatu?