Ragauti ir skanauti – kuo pavaišinti svečią (0)

Publikuota: 2016-02-22 Kategorija: Kelionės po Rokiškio kraštą
Ragauti ir skanauti – kuo pavaišinti svečią

Prireikus lauktuvių ar dovanų, neretas dairosi į sūrį, kaip dar vieną Rokiškio krašto simbolį. Juk jis įvertintas net Milane vykusioje EXPO parodoje! Tad ką galime pasiūlyti iš kitų Lietuvos regionų kilusiems ar užsienio šalių atvykusiems svečiams?

 

Tradicijos, kurios žinomos ne kiekvienam

Kiekvienam kraštui būdingi savi papročiai, valgiai bei gėrimai. Su aukštaitiško stalo tradicijomis siūlo susipažinti Rokiškio krašto muziejaus edukacinės programos Jei neturite galimybių užsukti  į profesionalų rengiamą maisto pristatymą, drąsiai ragaukite virtinukus – tai aukštaičiams būdingas patiekalas, kuris tikrai retas ant kituose Lietuvos regionuose dengiamų vakarienės stalų. Beje, šustinis (avižinių miltų košė) bei saldė (daigintų rugių miltų gira, o kartais daigintų ruginių miltų košė) – patiekalai, kurių ne tik skonis, bet ir pavadinimas kelia susidomėjimą iš kitur atvykusiems svečiams.

Blynų, blynų ir virtinių

Deja, Rokiškyje nerasime kavinės ar restorano, kuris specializuotųsi siūlydamas tradicinius krašto valgius. Tačiau Aukštaitija iš kitų Lietuvos regionų bene labiausiai išsiskiria miltinių patiekalų gausa – blynų, virtinių su įvairiais įdarais. Tad tai – patiekalai, kuriais būtina pavaišinti užsukusius svečius. Ir dar sakoma, jog Aukštaitijoje kiekvienas kaimas ir kiekviena šeimininkė turi savo slaptą blynų receptą. Gal tai ir tiesa, nes tokios blynų bei virtinių įvairovės neteko sutikti niekur kitur. O štai pirmą kartą išgirdus pavadinimą „Karvojus“ teko ilgokai pasukti galvą ir klausti – kas tai? Renkant informaciją šiam straipsniui teko pakalbinti ne vieną pašnekovą – ar tikrai, taip ir vadinasi. Visi jie šypsojosi – vežant lauktuvių tokš pyragą tenka pasakoti ir kas tai yra, ir iš ko pagaminta. „Dar pagalvos, kad juokauju, tai ir susakydavau – pyragas su vištiena“, - sakė kalbinta garbaus amžiaus moteris. Beje pyrago pavadinimas ir kilęs iš žodžio „kurva“ – taip buvo vadinamos vištos.

 

Gurmanams

Rokiškio krašto muziejininkai ne be reikalo didžiuojasi – 2015 metais gegužės – spalio mėnesiais Milane (Italija) vykusiai pasaulinei EXPO 2015 parodai skirtame leidinyje pristatyta edukacinė programa „Sūrio kelias“. Pateikiamas išsamus straipsnis apie šios programos atsiradimą muziejuje, lankytojus, ryšius su AB „Rokiškio sūris“ ir kt. Straipsnių ir fotografijų autoriais – muziejaus darbuotojai, tad sveikiname juos sulaukus pripažinimo. O visus dar neišbandžiusius edukacinės programos – kviečiame užsukti.

Na, o mes kalbinome parodos metu Lietuvos stenduose dirbusią Mildą Samulionytę, kuri nuolat bendravo su lankytojais ir tikrai gali papasakoti, kuo gi esame įdomūs kitiems. Juk 2015 metų tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“, tad įvarių degustacijų tikrai netrūko. Dar 2010 m. saugomo produkto pavadinimą įgijo skilandis (beje, šis žodis dokumentuose iš įvairių Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės vietų  minimas jau XVI – XVIII amžiuose). Specialiu ženklu pažymėtas skilandis yra gaminamas iš jautienos ir kiaulienos, gardinamas tik druska, pipirais, gvazdikėliais, česnakais ir yra įdarytas į kiaulės pūslę arba viršutinę karvės žarnyno dalį. Skilandis rūkomas ne mažiau kaip 15 dienų, deginant lapuočių medžių malkas, vėliau – džiovinamas. Saugomos kilmės vietos nuorosos ženklas suteikatas Seinų – Lazdijų krašto medui. Išskirtiniu produktu pripažintas lietuviškas varškės sūris. Juk toks sūris buvo paplitęs tik buvusios Lietuvos Didižiosios Kunigaikštystės centrinėje dalyje – dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijose ir šalia esančios Lenkijos dalyje. O sūris su natūraliu medumi, tikrai nėra visa europiečiams įprastas patiekalas! Tarp Lietuvą reprezentuojančių gėrimų – lietuviškas midus, o apie tai, jog garsėjame juoda duona žino kiekvienas. Tad į saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukta Daujėnų naminė duona, tokią nuorodą turi ir tradicinis žemaitiškas kąstinis.

Kaip pasakojo parodoje Lietuvą pristatinėjusi pašnekovė, visas lietuviškas maistas sulaukė didelio susidomėjimo. „Štai prie šakočių žmonės net fotografuodavosi. O, mums, darbuotojams, šio kepinio degustacijos būdavo vienos sunkiausių dienų – susidarydavo lankytojų eilės. Ir visi norėdavo jo paragauti, sugriebti už šakočio nosies, paklausti kaip jis gaminamas“, - šypsojosi M. Samulionytė ir pridūrė, jog ir pati šakotį veža lauktuvių į kitas šalis ar siūlo paragauti iš užsienio atvykusiems svečiams. O štai pasiteiravus apie sūrį, kuriuo didžiuojasi Rokiškis, pašnekovė sakė, jog jam buvo skirta itin daug specialistų komplimentų: „Sūris sulaukė pačio didžiausio italų pagyrimo – beveik toks pat skanus kaip mūsų! Patikėkite, italai tokiais pagyrimais nesižarsto“.

Ne vienas skaitytojas pasakys – pasaulinės paroda toli ir jau baigėsi. O mes juk čia, Rokiškyje... Būtinai apsilankykite jau minėtoje „Sūrio kelio“ edukacinėje programoje, išbandykite Jūžintų bendruomenės rengiamą degustaciją, vyndario Raimundo Nagelės siūlomą programą „Vyno kelias“. Ekologiškai užaugintos produkcijos bei gaminių galima įsigyti Ilzenbergo biodinaminiame ūkyje. Čia siūlomi pieno produktai, duona, kiaušiniai, mėsa, žuvis, daržovės, kruopos, miltai, pusganimiai, vaistažolės, medus. Beje, pasirinkimas priklauso nuo sezono, žiemą čia galima įsigyti ir konservuotų daržovių, jų mišrainių. Kodėl dvaro produkciją įtraukėme į kulinarinių įdomybių sąrašą? Nes toks ūkis Lietuvoje vienintelis, garsėjantis visoje Europoje, o ekologiškos produkcijos paprastoje parduotuvėje įsigyti neįmanoma. Skonis tuo to, ką siūlo prekybos centrai, tikrai skiriasi! Be to, lankytojai gali apžiūrėti vietą bei sąlygas, kuriomis užaugintą maistą valgo. Tad jei į svečius užsuko gurmanai – keliaukite į šį dvarą.

Keletas įdomybių arba kodėl Rokiškis – sūrio kraštas

Keletas faktų – pirmieji duomenys apie pieno produktų gamybą senojoje Rokiškio dvaro pieninėje užfiksuoti 1925 metais. Pokario metais dvaro pieninė performuota į Rokiškio kooperatinę pieninę. Apie 1957 - 1960 metus, atlikus rekonstrukciją ir sumontavus elektros energiją naudojančius įrenginius, predėti gaminti liesi sūriai ir kazeinas.

Labai netikėtai teko įsitikinti, jog sūris Rokiškyje vertinamas jau seniai. O gi atsivertus bibliotekėlėje rastą knygą teko perskaityti 1972 metų dedikaciją, kurią pasirašo Sūrio graužike pasisitatanti moteris. Kitoje knygoje aptiktame atvirlaiškyje rašoma „tikiuosi, jo sūris patiko, o kai atvyksime į svečius, būtinai atvešime dar!“.

 

 

Projektas iš dalies finansuojamas Rokiškio rajono Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo lėšomis.

 

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video