L. Šepkos „priežiūroje“ vyksta XII-asis medžio drožėjų pleneras (foto) (0)

Publikuota: 2024-08-21 Kategorija: Kultūra
L. Šepkos „priežiūroje“ vyksta XII-asis medžio drožėjų pleneras (foto)
Rokiškio Sirena nuotr. / Mokinys ir mokytojas (iš kairės): M. Mieldažius ir A. Teresius pirmadienio popietę prie pradėto bendro savo darbo.

Tyliai, ramiai ir be pompastikos pirmadienio rytą Rokiškio krašto muziejaus prieigose prasidėjo XII-asis medžio drožėjų pleneras, skirtas Lionginui Šepkai atminti. „Glausdamiesi“ šalia garsiojo drožėjo – darbai vyksta pievelėje šalia muziejaus oficinos, kur eksponuojami L. Šepkos drožiniai – trūsia keturi menininkai: pasižymėję Lietuvos drožybos skulptoriai Saulius Lampickas ir Adolfas Teresius šiais metais į plenerą atvykę su savo mokiniais Artūru Janicku bei Marijonu Mieldažiu.

Pirmasis bandymas

Pastarajam (M. Mieldažiui) – vos 14-a metų, o kaltus valdo ir drožybos meno pas meistrą A. Teresių garliaviškis mokosi jau dvejus metus. M. Mieldažius sako, kad drožėjo amatas jam – mielas ir pasidžiaugė už vieną iš savo prakartėlių šiemet įvertintas „Sidabro vainikėliu“ (Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuo 2013 m. rengiamas Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkursas – aut. past. ).

„Pradėjau drožinėti nuo 12 metų. Esu įvertintas, o dabar džiaugiuosi pakviestas į šį plenerą. Kas sunkiau – mažesni ar didesni darbai? Iki šiol dariau tik mažus... Manau, juos drožinėti yra lengviau – pasistatai į varstotą ir dirbi. Darant didžiuosius, sunkiausia yra išsipjaustyti didžiąsias mases. Kai jau pasidarai formą, vizija yra aiškesnė ir dirbti darosi vis lengviau“, – kaip tikras profesionalas kalbėjo pirmą kartą į Rokiškį atvykęs jaunasis drožėjas.

Mokytojo užduotis jauniausiam

Tuo tarpu jo mokytojas A. Teresius, paklaustas kokią užduotį davė savo mokiniui, juokėsi – mokytis, mokytis, mokytis.

„Marijonui tai – krikštas. Aš jį atsivežiau parodyti, kaip „gimsta“ didelės skulptūros. Mes abu – ambicingi (šypteli – aut. past.), todėl padarysim didelį darbą – suoliuką. Dar bus ir verba. Aš paruošiau ruošinį, jis padėjo nužievinti medį, margins sparniukus. Marijonui šita stovykla turi būti įsimintina, nes jis pamatys viską nuo pradžių: kaip atsivežėm medį, kad jis gali netikti, kaip gali „šokdinti“ miškavežio vairuotoją rinkdamasis medį (juokiasi – aut. past.). Nuo to ir prasideda meistrystė, kai meistras tiesiogiai perduoda savo amatą mokiniui“, – sakė profesionalus drožėjas.

Mokytojas negailėjo gerų žodžių savo mokiniui teigdamas, kad Marijonas turi patį svarbiausią bruožą – darbštumą ir jauseną.

Mokinių neieško

Pasiteiravus, ar sunku yra surasti mokinį, tuo labiau – paauglį, A. Teresius sakė mokinių neieškantis, jie patys jį susiranda. Kolegai antrino ir A. Janickas teigdamas, kad surasti jų yra neįmanoma, kol pats vaikas neparodo noro.

„Dabartiniam jaunimui, manau, būtų labai sunku tapti geru meistru, nes visi nori labai lengvų ir greitų pinigų. O čia reikia kantrybės, darbštumo, įdirbio ir praktikos, kad galėtum gyventi iš savo amato“, – neslėpė drožėjas.

A. Teresius juokėsi prisiminęs savo ir S. Lampicko drožėjų karjeros pradžią: „Jei mums, būnant tokių metų, kas nors būtų davęs tokias pamokas... Anekdotus galima pasakoti apie pirmuosius plenerus, kai nuvažiuodavom ir niekas nepaprotindavo, kaip elgtis. Nori daryti didelę, sudėtingą kompoziciją – daryk. O mes buvom tada su kirvuku, vos keliais primityviais staliaus kaltais, be jokios patirties, bet su dideliu noru ir vyrai aplink leido mums daryti... Bet išplaukėm, išmokom ir dabar dirbam. Negali mokyti kito, pats visko nepraėjęs ir nepatyrės“.

Profesionalų darbai

Kitas mokytojo ir mokinio (S. Lampicko ir A. Janicko) duetas šiame plenere jau nebe tokie susiję – kiekvienas dirba savo darbus.

A. Janickas yra baigęs Alytaus amatų mokyklą, kurioje drožybos subtilybių mokėsi trejus metus. Rokiškyje jis drožinėja jau antrą kartą.

„Baigęs amatų mokyklą dar trejus metus labai atsakingai ir nuoširdžiai dirbau savarankiškai. Žiemomis kiek mažiau, bet vasaros buvo „atiduotos“ drožinėjimui. Turiu meno kūrėjo statusą, kuris skiriamas aktyviai vystant pasirinktą amatą“, – teigė A. Janickas.

Pasak kūrėjo, dabar jis jau gali išgyventi versdamasis tik drožyba – užsakymų sulaukia pakankamai – nors pradžioje buvo sunku.

XII-asis drožėjų pleneras baigsis rytoj, ketvirtadienį, o linksmai nusiteikę, tačiau itin rimtą darbą dirbantys vyrai Rokiškio L. Šepkos parką papuoš dar 3-imis skulptūromis, skirtomis artėjančiam jubiliejiniam miesto gimtadieniui.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video