Sidabro ženklais padabino dvi nuostabias menininkes (foto) (0)

Balandžio 15-ąją pasaulyje minima Kultūros diena šiemet paskelbta Meno diena. Ši šventė Rokiškyje ypatinga tuo, kad Sidabro ženklu „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“ yra apdovanojamos asmenybės, puoselėjančios krašto kultūrinį mentalitetą ir ryškiai spindinčios ne tik gimtinės padangėje. Prieš trylika metų užgimusios inciatyvos metu apdovanotas ne vienas nusipelnęs krašto menininkas, o šiemet Sidabro ženklai įsegti net dviem, o tiksliau – dviem lyg vienai – seserims Simonai ir Justinai Zajančauskaitėms.

Myli visi

Rokiškėnus su klasikine muzika supažindinusias ir jau 17-a metų Klasikinės muzikos festivalį dovanojančias S. ir J. Zajančauskaites myli visi – tą liudijo pilna gėlėmis nešinų žmonių Rokiškio Kultūros centro (KC) II a. fojė. Švęsti profesinės šventės čia susibūrė krašto kultūros darbuotojai, kurie visi be išimties pažįsta paprastai tiesiog sesėmis vadinamas šių metų Sidabro ženklų laureates.

Užbėgdamas įvykiams už akių – dar neįteikus įvertinimo – Seimo nario Tado Barausko deleguotas padėjėjas Virgilijus Dambrauskas pasveikino laureates pasidalindamas asmenine patirtimi: „Sveikinu kultūros darbuotojus gražios meno dienos proga ir truputį užbėgdamas į priekį, išduosiu paslaptį apie svarbiausias šio vakaro moteris. Asmeniškai mes nesame pažįstami, bet jūsų paauglystės laikotarpiu buvom ganėtinai artimi kaimynai. Puikiai prisimenu, kaip šiltais vasaros vakarais, jūs mėgdavote groti atidarytais langais. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę būti turbūt vienas pirmųjų, išgirdusių jūsų kuriamos muzikos grožį. Ačiū už tuos gyvos muzikos vakarus“. 

Rokiškio rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė išvardijo ilgiausią sąrašą kraštiečių nuopelnų, pasiekimų bei veiklų. Skambant žiūrovų ovacijoms, rajono meras Ramūnas Godeliauskas įteikė S. ir J. Zajančauskaitėms sidabro ženklus.

Parodė kitokią pusę

Organizuojamo Klasikinės muzikos festivalio metu žiūrovai pratę matyti rimtas ir susikaupusias seseris, tačiau šį kartą, nors ir jaudinosi, bet padėkos žodžius tarusios laureatės nevengė pašmaikštauti.

„Aš pirma atsiėmiau apdovanojimą tik dėl to, kad aš – vyresnė. Nes visi klausia, kuri iš mūsų yra vyresnė. Ačiū už prisiminimus (žiūrėdama į V. Dambrauską šyptelėjo J. Zajančauskaitė – aut. past.). Gerai atsimenu visus kaimynus, kurie sakė kažkokias pastabas, pagyrimus ar padėkas. Buvo viena kaimynė, deja, vardo jau nepasakysiu, bet labai gerai atsimenu, kai ji sakė: „Justele, taip malonu kai jūs grojate vakarais. Netgi mano karvutė taip ramiai pabūna. Ir kai mus čia įvardijot kaip Rokiškio krašto ambasadores, tai žinokit, kai vasarą einam maudytis prie mamos ežero ten Velniakalnyje, tai nelabai mes panašios į tas kultūros ambasadores: su vaikai, su rankšluosčiais, kaip ir visi žmonės“, – emocijas prie mikrofono tvardė J. Zajančauskaitė.

Smuiko virtuozė dėkojo visiems, kurie jai ir seseriai suteikia galimybę bei laisvę rinktis ir Rokiškyje pristatyti dėmesio verčiausius pasirodymus. Tai yra mūsų kūrybiškumo krioklys.

Festivalis – nelengvas darbas

Padėkos žodį tarusi S. Zajančauskaitė linkėjo džiaugtis kiekvienu žmogumi, kuris kuria meną: „Vienas filosofas sakė, kad iš visų gyvybės formų žmogus yra labiausiai prisitaikanti būtybė. Tiesa. Jis prisitaiko prie visko: prie vergovės, prie epidemijų, prie sunkaus ar lengvo gyvenimo, prie technologijų. Tačiau jeigu pažvelgsime į visą istoriją, kas iš viso to lieka? Ką mes atsinešam iš praėjusio žmonių gyvenimo? Tai yra mokslas ir kultūra. Džiaukimės darželio mokytojais, kurie ugdo jaunąją kartą, tais, kurie drožia iš medžio, iš plastilino lipdo figūrėles, siuva ar daro daug kitų nuostabių dalykų. Kurie turi nišą ir kuria išliekamąją vertę“.

Pianistė prakalbo apie antrą dešimtmetį skaičiuojančio festivalio organizavimą sakydama, kad kai turi bendradarbį, kartais mėgstamą, kartais – ne, gali pakeisti darbą arba užsidaryti kabineto duris su ženklu „Tau negalima“. Bet kai tuo bendradarbiu yra sesuo, turi mokėti „perlipti“ visa tai ir kartu pasidžiaugti ne tik geromis akimirkomis.

„Reikia mokėti perlipti per tą laiptelį, kuris gali būti slenkstis į kitą etapą. Tai – iššūkis ir aš džiaugiuosi, kad mums iki šiol kol kas pavyksta su jos susidoroti. Būna pasišaudom fejerverkais, tačiau kiekvienam palinkėčiau tokio partnerio, su kurio galima eiti koja į koją. Ir ačiū mamai, kuri per 17-18 mūsų festivalio metų išmoko į šiuos fejerverkus nekreipti dėmesio“, – į sesers prieš tai kalboje išreikštą padėką atsakė jaunėlė.   

Pasveikino dar kartą

Kadangi tai buvo meno atstovų šventė, jos metu įteikti ne tik Sidabro ženklai. Rajono mero padėkos raštais buvo apdovanoti 6 krašto tautodailininkai.

Už tradicinių amatų puoselėjimą ir Rokiškio krašto garsinimą: Gitana Kolosovienė, Daiva Čypienė, Robertas Žaliukas, Genė Šimėnienė, Eglė Skardžiūtė.

Mero padėkos raštas buvo įteiktas ir Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ laureatei Rūtai Kolosovaitei. Deja, iškilmėse mergina nedalyvavo, tad du kartus į sceną lipti teko mamai G. Kolosovienei.

Kultūros darbuotojai šventę tęsė būdami „kitoje barikadų“ pusėje – žiūrovų kėdėse ir klausė KC atlikėjos Evelinos Akatjevos koncerto.