Trumpas pokalbis su parodos „Per(si)pynimai“ autore Jolanta Gegelevičiūte (0)

Nuo kovo 1 dienos Rokiškio krašto muziejuje bus eksponuojama Jolantos Gegelevičiūtės paroda „Per(si)pynimai“. Darbų pristatymas, kurio metu autorė pasakos apie savo darbus ir koncertuos Virginija Skeirienė,  kovo 5 dieną 15 val. Kviesdami į parodą keletą klausimų uždavėm pačiai autorei. Juk paroda neeilinė – apimanti įvairius kūrybos aspektus.

Parodą „Per(si)pynimai“ sudaro penkios savarankiškos dalys: tekstilės paveikslai, skaitmeninė grafika, tapyba ir konceptualūs paveikslai ir instaliacijos. Tokia dėlionė – specialiai Rokiškiui ar tiesiog kūrybos, kurioje svarbi kiekviena dalis, atspindys?

Viskas nėra taip skirtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Visa mano kūryba yra apie tą patį, tik atlikimo technikos skiriasi. Vis parodydavau vieną kurią nors savo kūrybos dalį, ir tik Rokiškyje yra tokia galimybė išeksponuoti kelias kūrybos sritis. Man pačiai bus įdomu pamatyti, kaip viskas atrodys kartu.

Sritys tarsi skirtingos – tekstilė, grafika, tapyba, instaliacijos, dizainas, fotografija ir dar daug visko. Drauge tai ir įvardinti galima ir kaip vieną – saviraišką. Jūsų gyvenime, visa tai vienodai reikšminga, ar turite vieną labiau artimą sritį. O gal turite malonią prabangą darbus rinktis pagal tos dienos nuotaiką?

Šiais laikais retas menininkas gali sau leisti tokią prabangą, kaip darbą vienoje srityje. Ir tos sritys taip susipynę, kad dažnai sunku pasakyti, kokiai sričiai darbą priskirti. Pavyzdžiui, būdama gamtoje dažnai fotografuoju, fotografiją naudoju kaip medžiagą skaitmeninei grafikai, o skaitmeninę grafiką naudoju dizaino darbuose. Taigi neturiu vienos artimesnės srities, o pakeitusi darbo pobūdį, pailsiu nuo prieš tai daryto darbo.

„Norėčiau, kad pamatytum jį tokį, kokį matau aš. Suprasti tave, žiūrintį į tą akmenuką. Ir sušnibždėti...“, - citata iš http://www.einanti.eu . Ji, juk ne tik apie akmenuką. Apie mus supantį pasaulį. Koks jis Jūsų akimis?

Jei galėčiau mūsų pasaulį apibūdinti žodžiais, nekurčiau vizualaus meno. Norėčiau, kad tas pasaulis būtų geresnis, bet tikrai neturiu vilčių, kad menas gali pasaulį pakeisti. Gal tik gali šiek tiek padėti geriems žmonėms jį ištverti.

„Mąstau vaizdais, jaučiu daiktais, jie man mane grąžina neiškraipę. Tiktai ne žmonės“, - dar viena citata. Esate žmogus, kuriam reikia vienatvės? Skaitant atrodo, jog žmonės gyvenime ne kartą nuvylė.

Vienatvę mėgstu, tai mano komforto zona, tai sąlyga kūrybai ir darbui. O žmonės manęs nenuvylė. Esu laimės kūdikis, nes Dievas į mano kelią atsiunčia tik gerus ir labai gerus žmones. Žmonės mums neabejotinai daro įtaką, mus keičia. Pabendravęs su žmogumi, jau lieki truputį kitoks. Bet kartais norisi to vidinio stabilumo, todėl ir lieku su tais, kurie mane mažiau keičia.

Esate išleidusi net dvi autorines knygas. Tai būdas pasiekti žiūrovą ar savęs išbandymas, darbų įamžinimas?

Tai noras užbaigti tam tikrą kūrybos etapą, surinkti, sutvarkyti darbus ir pasižiūrėti, kas gi iš viso to išėjo. Po to kažkaip savaime atsiranda vietos naujoms idėjoms.

Domitės baltiškuoju kostiumu, lietuvių liaudies ornamentais. Iš kur tai?

Užaugau tarp rankdarbių. Mano mama tautodailininkė Alė Gegelevičienė audė, mezgė, siuvinėjo, pynė juostas. O mane visko mokė mano močiutė. Gyvendama Rokiškyje, lankiau A. Svidinsko vadovaujamą folkloro ansamblį, dalyvavau Rokiškio tautodailininkų veikloje. Taigi liaudies menas natūraliai įaugęs į mane.

Kas Jūsų kūrybai turėjo didžiausią įtaką? O kas iki šiol turi?

Tai, turbūt, liaudies menas. Ir knygos... Ir dar daug daug kas...

Priklausote Vilniaus rokiškėnų klubui „Pragiedruliai“. Ryšys su gimtuoju kraštu Jums itin svarbus? Galbūt kada nors norėtumėte čia grįžti gyventi?

Savo šaknų negali nukirst, jeigu nenori nudžiūti. Neatmetu tokios galimybės gyventi Rokiškyje. Nors mano vyras gimęs ir užaugęs Vilniuje, bet jo tėvelis Leonas Žuklys kilęs iš Rokiškio rajono, todėl kartais pasikalbam apie galimybę gyventi Rokiškyje.

Kaip atrodo ideali diena?

Ideali diena – vienai gamtoje kuriant.

Ačiū už pokalbį, o skaitytojus dar kartą kviečiame į parodą bei jos pristatymą Rokiškio krašto muziejuje.

Nijolė Vailionytė